TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa ir Amerika sieks panaikinti barjerus

2013 06 19 0:12
Viršūnės prie derybų stalo dėl didžiausios pasaulyje prekybos sutarties: D.Cameronas (centre), B.Obama (kairėje), F.Hollande'as (dešinėje). Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzų kultūra, kurią šalis gina nuo Holivudo invazijos, netapo kliuviniu pradėti Europos Sąjungos (ES) ir JAV derybas dėl didžiausios istorijoje laisvos prekybos sutarties, kuri, žadama, pakeis žaidimo taisykles visame pasaulyje.

ES ir JAV pradėjo derybas dėl pelningiausios per visą istoriją prekybos sutarties, kuri vadinasi Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė. Paskelbdamas derybų per Didžiojo aštuoneto susitikimą Šiaurės Airijoje pradžią Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė, kad sutartis tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonominių blokų turės didesnį poveikį nei visos kitos prekybos sutartys kartu sudėjus. JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo, kad ši sutartis bus jo ir jo administracijos prioritetas.

Sutarties tikslas - pašalinti sienų barjerus tarp Amerikos ir Europos "derinant techninius ir reguliavimo standartus". ES prekybos ministrai praėjusią savaitę pasiekė susitarimą pradėti derybas, kai Prancūzijos vyriausybė išplėšė savo šaliai lengvatą kultūros srityje.

Europoje Prancūzijos reikalavimas išskirtinių sąlygų kultūrai buvo laikomas pagrindiniu kliuviniu, tačiau ir JAV siekia išbraukti iš sutarties finansų paslaugas, problemų sukels ir viešųjų pirkimų taisyklės bei standartai, susiję su farmacijos pramone, žemės ūkis, kai kurios kitos sritys.

Europos Komisija (EK) mano, kad ši sutartis, jei bus pasirašyta visos apimties, pelnys kiekvienai sutarties šaliai po 100 mlrd. eurų per metus, padidins ES bendrąjį vidaus produktą (BVP) 5 proc. ir sukurs 2 mln. naujų darbo vietų. Ilgalaikėje perspektyvoje sutartis turėtų padidinti JAV BVP 13 procentų.

ES pareigūnai tiesė kelius į transatlantinę prekybos sutartį jau beveik 20 metų. Nors dvišales ES prekybos sutartis parengti trunka vidutiniškai trejus metus, šias derybas kaip galima paspartinti nori ir EK, ir B.Obamos administracija. Deryboms vadovausiančio prekybos komisaro Karelo de Guchto siekinys baigti jas iki 2014 metų rugsėjo, kai keisis EK sudėtis. Amerikiečiai nori, kad tai įvyktų iki kito rinkimų į Kongresą etapo 2014-ųjų lapkritį.

Prancūzai ginasi

Prancūzija, kurios ekonomika yra antra didžiausia Europoje, visuotinai laikoma šalimi, kurioje gimė kinas. Šalis ilgiau nei šimtmetį puoselėja pasaulyje pripažinto kino tradiciją, ja didžiuojasi ir tam skiria daugiau lėšų nei bet kuri kita ES narė. Prancūzija nori apginti savo kalbą nuo anglų kalbos įtakos ir savo kiną, televiziją bei muziką nuo amerikietiškos produkcijos, kuri plūsta vis didesniais srautais, tad pareikalavo išbraukti iš derybų audiovizualinės pramonės sektorių.

ES audiovizualinis sektorius aprūpina darbu milijoną žmonių ir vertas 17 mlrd. eurų. JAV jau dabar parduoda ES daugiau muzikos, filmų bei radijo ir televizijos programų, nei perka iš Europos. Prancūzija bijo, jog šis neatitikimas tik dar padidės pasirašius laisvos prekybos sutartį, ypač dėl to, kad skaitmeninės ir internetinės paslaugos, kuriose jau dominuoja JAV technologijų kompanijos, tampa vis populiaresnės.

Prancūzija labai piktai atsikirto į kaltinimus, kad jos siekis apsaugoti savo kino ir televizijos pramonę nuo Holivudo, yra "reakcingas". Prezidentas Francois Hollande'as pareiškė tiesiog netikįs, kad EK vadovas Jose Manuelis Barroso taip galėjo pasakyti. Kultūros ministrė Aurelie Filippetti pavadino J.M.Barroso komentarą "visiškai apgailėtinu". Ji dar pridūrė, jog tie, kurie laiko Prancūziją reakcinga, turėtų prisiminti, kad šioje kovoje Prancūzija ne viena. Griežčiausių žodžių negailėjo ir daugelis aukštų Prancūzijos pareigūnų, kai kurie reikalavo, kad J.M.Barroso savo žodžius atsiimtų.

Tarptautinei spaudai neminėdamas Prancūzijos J.M.Barroso sakė, kad tie, kurie bijo JAV kultūrinės invazijos į Europą, "laikosi antikultūrinės darbotvarkės". "Sakoma, jog tai kairieji, bet iš tikrųjų jie yra kultūros reakcionieriai", - kalbėjo EK pirmininkas.

Bus sunkių klausimų

ES pareigūnai daug kartų perspėjo, kad, išbraukus iš derybų bet kokį ekonomikos sektorių, JAV būtų iš anksto suteiktas koziris derybose, ir tai jas labai apsunkintų. Tuomet Vašingtonas irgi galėtų reikalauti lengvatų. JAV pasisako už tai, kad sutartis būtų visa apimanti.

Jau ir dabar JAV ir ES taiko palyginti mažus tarifus prekėms, bet žinovai nurodo, kad dažnai iškyla kitų barjerų, trukdančių Europos kompanijoms konkuruoti JAV, ir atvirkščiai. Vienas pavyzdys - automobilių pramonė: ES ir JAV darbo standartai vienodai griežti, bet skiriasi saugumo, tad sykį jau patikrinus automobilių saugumo standartus JAV Europoje juos tenka tikrinti iš naujo. Šito gamintojai norėtų atsikratyti.

Opi sritis bus ir žemės ūkis, Europoje labai smarkiai subsidijuojamas per Bendrą žemės ūkio politiką. Šiame fronte Europa kol kas taip pat tik ginasi nuo genetiškai modifikuotų maisto produktų, o JAV šie apribojimai seniai netenkina. Tačiau ir JAV vyriausybė patirs vidaus verslo spaudimą apsaugoti savo rinką, nes tokių reikalavimų jau būta siekiant apsiginti nuo lavinos pigaus kiniško importo. Tiek Europos, tiek Amerikos derybininkai labai gerai supranta didėjančią Kinijos galią ir jos akivaizdoje iškylančią būtinybę plėsti Vakarų integraciją, kad būtų galima konkuruoti su Azija.

Pirmasis derybų ratas vyks jau liepos 8 dieną Vašingtone.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"