TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa ir Pasaulis: kartu Mes stipresni

2014 05 29 11:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Moksleiviai, kuriems įdomi Europos Sąjungos (ES) diplomatija, vidaus reikalai, įvairūs ES šalyse vykstantys politiniai ir ekonominiai procesai, kovo mėnesį dalyvavo Vilniuje vykusioje projekto „My Europe“ sesijoje.

Moksleiviai lankėsi taip pat ir projekto informacinio rėmėjo – dienraščio „Lietuvos žinios“ – redakcijoje, kur domėjosi kasdieniu žurnalistų darbu, straipsnių rašymo subtilybėmis. Projekto pabaigoje jie rašė esė apie tai, kokią jie įsivaizduoja Europą 2030 metais.

Konkurso komisija, kurią sudarė Vokietijos organizacijos „Frankfurter Zukunftsrat“, Vilniaus miesto savivaldybės, AB „Litgrid“ ir „Lietuvos žinių“ atstovai išrinko geriausius rašinius. Keturių laureatų tekstus pristatome portalo lzinios.lt skaitytojų dėmesiui.

I vieta. Vytautas Žarskus, Europa ir Pasaulis: kartu Mes stipresni

***

Karščiausia naujiena! Šiandien, 2030 metų kovo 30 dieną, po referendumo, daugybės debatų ir diskusijų, nenoriai, tačiau su vieno balso persvara net ir Rusijos valdžia pasirašė Berlyno sutartį. Dabar jau net ir didžiausi skeptikai negalėtų paneigti jos naudos tiek pavienėms valstybėms, tiek ir visam pasauliui. Ši sutartis pakeitė žmonių mentalitetą, o globalizacija pasiekė visai kitą mastą. Bet kas gi yra ši Berlyno sutartis, apie kurią visi taip kalba?

Ši konvencija, kuri dabar yra vadinama Berlyno sutartimi, iš tikrųjų buvo pasiūlyta Europos Jaunimo Parlamento (EJP). Europos komisijai ši sutartis pasirodė aktuali, todėl ji buvo perduota Europos Parlamentui. Vėliau patobulinta ir galiausiai patvirtinta 2025 metais. Sutarties esmė yra bendradarbiavimas tarp šalių – Europos Sąjungos narių ir valstybių, esančių už jos ribų. Berlyno sutarties dėka mes galime laisvai keliauti be vizų į visas valstybes, kurios sutiko pasirašyti Berlyno paktą. Tai leidžia jauniems žmonėms tobulėti, nes drąsiai galima vykdyti mainų programas. Taip pat atsivėrė galimybės dirbti ir gyventi įvairiose šalyse neturint jų pilietybės, o panaikinus muitus, sparčiai vystosi prekyba. Apibendrinant galima sakyti, kad ši sutartis sustiprina pasirašiusių šalių kooperaciją.

Turbūt svarbiausia priežastis, kuri nulėmė šio akto sėkmingą įgyvendinimą, yra austrų mokslininko išrasti nauji, švarūs biodegalai. Kadangi šis kuras yra ekologiškas ir pigus, per keletą metų jis imtas naudoti visame pasaulyje. Biodegalai nulėmė ir variklių technologijų kitimą – transportas tapo greitesnis ir pigesnis. Dar niekada nebuvo taip paprasta keliauti per pasaulį, todėl ES pasinaudojo šia proga ir praplėtė pasaulio valstybių bendradarbiavimą. Šalys, kurių didžiausią įplaukų dalį sudarė naftos gavyba, pradėjo ieškoti naujų būdų integruotis. ES ištiesė joms savo pagalbos ranką, kadangi ši sutartis leidžia susieti tų šalių ekonomiką su stipria ES ekonomika. Na, ir, žinoma, visoms ES šalims įsivedus eurą, kaip savo nacionalinę valiutą, tarpvalstybinė prekyba tapo žymiai lengvesnė ir patogesnė.

EJP pasiūlė šį paktą daugiausiai dėl to, kad Europos jaunimas norėjo lengvesnės prieigos prie užsienio šalių universitetų. Galima drąsiai teigti, kad šis tikslas buvo pasiektas, kadangi siūlomų tarptautinių mainų programų skaičius pastebimai išaugo. Na, o kad įsitikintume šių mainų nauda, galima paminėti dviejų studentų – indo, atvažiavusio studijuoti į Vengriją, ir vengro sukurtą išradimą, kurį jie pavadino "Minčių valdykle". Ši technologija leidžia valdyti įvairiausius mechanizmus į juos nukreipus gerai sukoncentruotas savo mintis. Taigi, Berlyno sutarties dėka, pasaulio gyventojams buvo padovanota moderni ir ypač naudinga technologija, kuri iš esmės pakeitė daugelį žmogaus gyvenimo aspektų.

Kaip jau minėjau anksčiau, Berlyno sutartis suteikia geresnes sąlygas norintiems įsidarbinti ar kurti verslą užsienio valstybėse. Štai, pavyzdžiui, mano brolis prieš 16 metų išvyko iš Lietuvos į Pietų Korėją kaip tarptautinių mainų studentas. Jis pateko į Seulo Hanguk užsienio kalbų universitetą ir ten bestudijuodamas pamilo šalies kultūrą, žmones, maistą ir t.t. Taigi, jis nusprendė savo ateitį susieti su šia valstybe. Jis buvo sugalvojęs tikrai puikią verslo idėją, tačiau tuo metu užsieniečiams, norintiems įsteigti savo įmonę, dar buvo taikoma labai daug apribojimų. Bet štai vieną dieną jam nusišypojo sėkmė – Pietų Korėja tapo viena iš pirmųjų valstybių, pasirašiusių Berlyno aktą ir mano brolis galėjo įgyvendinti savo svajonę įkurti Seule įmonę.

Berlyno sutartis ne tik pakeitė šalių ekonominę ir užsienio politiką, bet kartu ir mūsų visuomenės mąstyseną bei elgseną. Pastebima, kad žmonės tapo draugiškesni, tolerantiškesni ir atviresni naujovėms. Visi šie pokyčiai įvyko dėl suaktyvėjusio žmonių judėjimo po pasaulį ir sparčios kultūrinės migracijos. Mano tėvynė Lietuva, tik prieš 40 metų išsivadavusi iš SSRS priespaudos ir atkūrusi savo nepriklausomybę, yra dar palyginti jauna valstybė. Anksčiau dauguma Lietuvos gyventojų buvo gana konservatyvūs ir nelabai tolerantiški mažumomoms. Čia didžiają gyventojų dalį sudarė baltaodžiai, todėl būdavo neįprasta matyti kitų rasių atstovus. Tačiau šiais laikais daug kas pasikeitė. Berlyno sutartis paskatino žmones iš įvairiausių pasaulio kampelių atvykti į Lietuvą studijuoti, kurti verslą, investuoti ir t.t. Šiuo metu lietuvių tauta yra laikoma viena iš draugiškiausių Europoje.

Sklando nuomonė, kad Berlyno sutartis – tai destruktyvus dalykas ir kad dėl jos gresia kultūrų asimiliacija, o mažesnėms – netgi išnykimas. Yra baiminamasi, kad paktą pasirašiusios valstybės taps per daug ekonomiškai ir politiškai priklausomos nuo ES. Žinoma, kaip ir bet kas kitas šiame gyvenime, Berlyno sutartis turi savų trūkumų ir dauguma jų yra susiję su globalizacija. Antiglobalistai teigia, kad ši sutartis labai paspartino globalizacijos raidą. Žinoma, iš dalies jie yra teisūs. Tačiau šiame amžiuje tai jau nebėra neigiamas fenomenas. Šiais laikais mes ieškome kuo daugiau būdų, kaip palaikyti dar glaudesnį ryšį su visu pasauliu, todėl žmonės ima save laikyti ne tam tikros tautybės ar šalies atstovais, o Europos ar pasaulio piliečiais. Iš tiesų, ką mes anksčiau vadinome Europa be sienų, dabar tampa pasauliu be sienų. Šis paktas vienija, o vienybė neša taiką. Kai pasiekiama taika, žmonija pagaliau gali pradėti gyventi harmoningai.

Kartu mes stipresni ir kartu mes galime sukurti geresnį rytojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"