TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa ir Turkija ieško proveržio migrantų krizėje

2016 03 15 6:00
Prie Makedonijos sienos Graikijos Idomeni kaime įstrigo tūkstančiai pabėgėlių ir migrantų, kai Makedonijai uždarius sieną jų kelias per Balkanus į šiaurę buvo užblokuotas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vis dar neranda vieningo sprendimo dėl migrantų bei pabėgėlių ir toliau tvinte tvinstančių į Europą. Įvairiose ES šalyse nuvilnijo dešiniųjų protestai prieš dabartinę politiką, o tuo metu tūkstančiai migrantų murdosi purvinose stovyklose Graikijoje, Balkanų šalims uždarius savo sienas. Kol kas šalys pavieniui sprendžia savo problemas, o jų sprendimai grasina išjudinti pamatines Europos vertybes. Apie tai diskutavo kelių šalių ambasadorės.

„Mes susiduriame su didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių ir humanitarine krize, – sakė Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthstrom-Ruin. – Bet ši krizė nėra nauja ir ji yra globali. Visame pasaulyje turime maždaug 60 mln. pabėgėlių – tai labai rimta.“

Diplomatė atkreipė dėmesį, jog kai kurios šalys prisiima didesnę atsakomybę nei kitos. Yra visa virtinė konfliktų zonų, iš kurių bėga žmonės, o Sirijoje susidariusios katastrofiškos padėties padariniai yra tragiški – maždaug pusė šalies gyventojų yra pabėgėliai arba kitose šalyse, arba savojoje. Turkija yra viena tų šalių, kurios prisiima milžinišką atsakomybę, taip pat Libanas ir Jordanija.

Savivaldybės nebepakėlė naštos

Ši padėtis nevienodai paveikė ir įvairias ES nares. Kol kas Švedija yra priėmusi daugiausia prieglobsčio prašytojų, jei skaičiuosime, kiek jų tenka vienam šalies gyventojui.

Cecilia Ruthstrom-Ruin.

„Galiu pripažinti, jog šiuo metu tai yra didžiausias prioritetas mano šalyje, – sakė C. Ruthstrom-Ruin. – Pernai lapkritį ši problema įgavo tokį mastą, kad vyriausybė buvo priversta paskelbti, jog šalies viduje padėtis tapo netvari. Sulaukėme signalų iš mūsų tarnybų ir savivaldybių, kad nebegalime priglausti daugiau pabėgėlių, kaip reikalauja mūsų įstatymai. Tuo metu kas savaitę sulaukdavome maždaug po 10 tūkst. pabėgėlių ir mums reikėjo po 100 naujų klasių mokyklose kas savaitę.“

Tačiau, diplomatės teigimu, Švedija ir toliau nori būti atvira šalis, gerbianti teisę prašyti prieglobsčio ir vykdanti savo tarptautinius įsipareigojimus. „Taigi Švedija ėmėsi priemonių – mes įvedėme dokumentų patikrą kai kuriam į Švediją įvažiuojančiam transportui: traukiniams, autobusams ir keltams. Švedija taip pat laikinai pakoregavo savo prieglobsčio teikimo taisykles, kad būtų sumažintas atvykstančiųjų srautas, – kalbėjo C. Ruthstrom-Ruin. – Bet, žinoma, šios priemonės nėra krizės sprendimas. Mums būtina priimti bendrus visai ES sprendimus, rasti visai Europai bendrą prieglobsčio teikimo sistemą, kuri būtų tvari, nes ant kortos pastatyta labai daug – tai, kuo grindžiamas Europos bendradarbiavimas.“

Tarptautinės organizacijos perspėja, kad vasarai atėjus į Europą atžygiuos dar vienas milijonas migrantų. C. Ruthstrom-Ruin žodžiais, Švedija atidžiai seka visas prognozes ir turi savo, bet daug kas priklausys nuo veiksnių toli nuo Švedijos. Švedija dar negali pasakyti, kiek dabartinį srauto sumažėjimą lėmė jos pačios veiksmai, o kiek kiti veiksniai. Tačiau sumažėjimas tikrai pastebimas – šiuo metu Švedijoje prieglobsčio prašo maždaug 600–700 žmonių per savaitę.

Švedija ir toliau lieka pabėgėliams labai patraukli šalis.

Būtina bendruomenių pagalba

Kanada yra šalis toli nuo šiuo metu Europą apėmusios migrantų krizės, tačiau ji ne kartą išsakė savo ryžtą prisidėti ją sprendžiant. Ir tai jau daroma. Šios šalies atstovė Jeanette Adele Stovel sakė, jog Kanada jau pasiuntė savo laivą į Egėjo jūrą, kuris talkina kontroliuojant žmonių kontrabandą – vieną iš pabėgėlių srautus lemiančių šaltinių.

Jeanette Adele Stovel.

Kanada, kaip ir Švedija, šią krizę supranta ne vien kaip Europos ar Turkijos, bet kaip globalią problemą, todėl, pasak J. A. Stovel, stengiasi daryti, ką gali.

„Mūsų ministras pirmininkas Justinas Trudeau pernai gruodį įsipareigojo iki šių metų vasario pabaigos priimti 25 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos. Per tris mėnesius mes pasiekėme šį tikslą. O artimiausią savaitę turime nuspręsti, kiek dar tūkstančių priimsime iki metų pabaigos“, – savo šalies laimėjimus pabrėžė Kanados ambasados biuro Lietuvoje vadovė.

J. A. Stovel tvirtino, kad jos šalis negalėtų susidoroti su tokiu uždaviniu be vietos bendruomenių dalyvavimo ir privataus sektoriaus paramos. Pabėgėlius priėmė daugiau kaip 260 bendruomenių visoje Kanadoje, sutiko juos ir pradėjo jų integravimo procesą.

„Integracija nėra judėjimas į vieną pusę, tai – dvipusis judėjimas. Per daugelį metų išmokome, kad priėmus pabėgėlį ar atvykėlį į bendruomenę prisitaikyti turi ne tik atvykėlis, bet ir bendruomenė. Ji turi padėti jam pritapti kaip galima greičiau.“

Jutta Schmitz.

Vokietija yra pareiškusi, kad gali priimti milijoną pabėgėlių ir galbūt netgi dar daugiau. Tačiau Vokietijos ambasadorė Jutta Schmitz sakė, kad jos šalis nėra susisiejusi su kokiu nors konkrečiu skaičiumi, nes prieglobsčio teikimas įpareigoja ne vien morališkai, bet ir pagal tarptautinę teisę.

„Mes neabejotinai ketiname gerbti šį savo įsipareigojimą, todėl sunku kalbėti apie konkrečius skaičius. Tikrai ne visi, kurie šiuo metu yra kelyje, turi teisę į prieglobstį“, – sakė J. Schmitz.

Vokietija taip pat yra kolektyvinio sprendimo šalininkė, mananti, kad reikia šalinti šios problemos priežastis, teikti humanitarinę pagalbą šalims, iš kurių ateina pabėgėliai, taip pat ir toms, kuriose jie susitelkę, glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis, per kurias eina migracijos keliai, ir su šalimis kaimynėmis, pavyzdžiui, Turkija, kad būtų geriau apsaugotos sienos ir būtų išsaugota Šengeno zona, kurioje visi gyvename.

„Turime sutikti, kad migracija nėra tik XXI amžiaus žmonijos fenomenas, ji nesibaigs, ir nėra kito būdo, kaip tik deramai ją valdyti ir taip pat galbūt pažvelgti į kitą medalio pusę. Nes migracija turi ne tik blogąją pusę, priešingai, turint galvoje demografinę padėtį Vakarų pasaulyje, migracija yra labai naudingas ir reikalingas reiškinys. Visa esmė – kaip ją suvaldysime“, – kalbėjo Vokietijos ambasadorė.

Žmonės, o ne mašinos

Turkijos, kurioje susitelkę beveik 3 mln. pabėgėlių iš Sirijos, ambasadorė Aydan Yamancan ryžtingai atmetė priekaištus, jog neveikia sutartis su ES mainais į 3 mlrd. eurų pagalbą, kad būtų sustabdytas pabėgėlių srautas į Europą. Ji sakė, kad tai besitęsiantis procesas, bet reikia šiek tiek laiko, kad pradėtų veikti deramai.

Ambasadorė pažėrė krūvą tikslių skaičių: Turkija priėmė iš viso 2 750 789 pabėgėlius – maždaug tiek, kiek turi gyventojų Lietuva ar Estija. „Ir tai žmonės, o ne mašinos, – sakė A. Yamancan. – Turime 152 tūkst. vaikų, gimusių jau Turkijoje, taigi dabar turime dar daugiau žmonių, nei priėmėme. Jie padarė 6 mln. vizitų pas Turkijos gydytojus, 922 tūkst. buvo hospitalizuoti, 320 tūkst. operuoti. Tad galite įsivaizduoti, jog tai didelė našta.“

Aydan Yamancan.

Diplomatė pabrėžė, kad Turkija jau išleido pabėgėliams 10 mlrd. JAV dolerių, o iš tarptautinės bendruomenės gavo mažiau nei pusę milijardo.

„Neteisinga manyti, jog sudarėme sutartį su ES, kad pasipelnytume. Tie pinigai nebus išleisti Turkijai ar Turkijos piliečiams, jie bus skirti sirams, daugiausia mokykloms, jų išsilavinimui, nes mes nenorime turėti prarastos kartos dėl finansų stokos. Turime juos mokyti, tie pinigai bus išleisti būstams ir kitiems poreikiams, tokiems kaip sveikata, – pasakojo A. Yamancan. – Esame šalis, turinti 79 mln. gyventojų, ir priimame 2,7 mln. sirų, turime surasti būstus bent pusei milijono jų.“ Todėl Turkija labiausiai laukia iš ES naujo finansavimo ir kuo greičiau, nes iš tų 3 mlrd. dar jokių pinigų nėra gavusi.

Dabar jau žinome, kad dalis Turkijos rūpesčių gali būti atliepta. Tuo metu, kai kalbėjo ambasadorės, per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą ES lyderiai iš principo palaikė Ankaros pasiūlymą, kad Turkija priims atgal visus neteisėtus migrantus, grąžinamus iš Graikijos, bet mainais į tai ES turi priimti tokį patį skaičių sirų iš stovyklų Turkijoje. Be to, finansinė parama Turkijai turi būti padvigubinta iki 6 mlrd. eurų. Galutinio susitarimo dėl šių pasiūlymų dar nėra, jis atidėtas iki ES viršūnių susitikimo kovo 17–18 dienomis Briuselyje. Tiesa, susitarti nebus lengva, nes papildomai Turkija dar reikalauja ir bevizio režimo savo piliečiams, vykstantiems į Šengeno zoną, bei paspartinti Turkijos stojimo į ES procesą. Kai kurioms ES šalims tokie reikalavimai atrodo per dideli.

Stabdo vizos ir sienos

Toliau griežtai nesutikdama su kritika Turkijos atžvilgiu A. Yamancan vardijo, kas padaryta. Ji priminė, kad lapkričio pabaigoje Turkijos premjeras sutarė su ES lyderiais dėl plano, pagal kurį Turkija ėmėsi nelegalios migracijos. Pirmiausia, sukūrė padalinį savo Vidaus reikalų ministerijoje, užsiimantį tik migrantų kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Be to, rengiamos naujos bausmės kontrabandininkams, kaltiems dėl žmonių žūties jūroje dėl nepatvarių valčių. Tam tikslui Turkija turi pakeisti savo įstatymus. Taip pat nuo šių metų sausio 15 dienos sirams leista dirbti Turkijoje su darbo leidimais. Šitaip tikimasi bent kiek pagerinti jų gyvenimo standartus.

Ambasadorė pridūrė, kad, be pabėgėlių iš Sirijos, Turkija dar turi 200 tūkst. pabėgėlių iš Irako.

„Mes peržiūrėjome savo vizų režimą, tad dabar priimame mažiau žmonių iš Sirijos ir Irako“, – toliau vardijo savo šalies nuopelnus A. Yamancan. Ji pateikė tokius skaičius: anksčiau Turkija sulaukdavo 40 tūkst. žmonių iš Sirijos per savaitę, dabar jų sumažėjo iki 6400. Irakiečių iki vizų režimo pakeitimo buvo 20 tūkst., dabar – 5700. Į Graikijos salas pernai spalį iš Turkijos atvykdavo po 6 300, o šiemet vasarį – po 1800 žmonių. Taip pat nuo praėjusių metų pradžios iki dabar Turkijos teisėtvarka sulaikė 146 tūkst. nelegalių migrantų ir areštavo 2700 žmonių kontrabandininkų.

Ambasadorė priminė, kad šiai krizei pratrūkus Turkija, matydama, kas gali būti toliau, siūlė įsteigti saugias humanitarines zonas Sirijoje. Pasak jos, tai būtų buvęs labai praktiškas sprendimas – palikti žmones jų šalyje, nutiesti jiems nuolatinės pagalbos kelius, tuomet šitokio didžiulio antplūdžio būtų buvę išvengta. Į šį Turkijos siūlymą nebuvo atsižvelgta.

Kaip sakė A. Yamancan, Turkijai labai sunku laikyti savo sieną atvirą vienoje pusėje ir uždarą kitoje. Turkija turi 911 km ilgio sieną su Sirija ir apie 320 km su Iraku. Pasak ambasadorės, stiprinant sienas daug padaryta: dvigubai sustiprintas patruliavimas, labiausiai pažeidžiamose vietose pastatytos betoninės sienos. Stiprinant sienų saugumą Turkija jaučia didelę NATO sąjungininkių paramą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"