TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa įsileidžia tik turtinguosius

2013 10 11 6:00
Daugumą nekilnojamajį turtą mainais į Šengeno pasą įsigyjančių asmenų sudaro verslininkai iš Azijos. sakurahouseblog.com nuotrauka

Europa nenoriai priima atvykėlius ir garsiai deklaruoja griežtą imigracijos politiką. Tačiau šie standartai galioja ne visiems. Kol šimtai tūkstančiai skurstančių pabėgėlių rizikuoja gyvybe, bandydami žūtbūt patekti į jų įsileisti nenorinčią Europos Sąjungą (ES), kai kurios šalys narės, tarp jų ir kaimyninė Latvija, plačiai atveria duris turtingiems užsieniečiams. Pasirodo, jog Europoje pageidaujami visi – tereikia sumokėti reikiamą kainą.

Kasdien nuo ankstaus ryto Latvijos imigracijos biure rikiuojasi gausios užsieniečių eilės: pasiturintys rusai, kazachstaniečiai, su asmeniniais vertėjais lūkuriuojantys kinų verslininkai. Latvija turtingiems užsieniečiams siūlo mainus - pirkite mūsų nekilnojamąjį turtą, o mes jums atversime vartus į Šengeno zoną.

Vartai į Europą

Kiekvienas asmuo, kuris Latvijoje įsigyja nekilnojamojo turto už nustatytą sumą (įsigyto turto vertė provincijoje turi siekti 50 tūkst. latų (245,6 tūkst. litų) provincijoje, o didžiuosiuose šalies miestuose - 100 tūkst. latų (491,2 tūkst. litų), kartu įgyja 5 metus galiojantį leidimą gyventi šalyje. Šis leidimas jo savininkams suteikia galimybę laisvai patekti į visas 26 Šengeno zonai priklausančias Europos valstybes. Bevizio režimo Europoje viliojamiems verslininkams Latvijos siūloma išeitis yra tarsi vartai į rojų.

Tik penktadalis nekilnojamojo turto Latvijoje įsigijusių užsieniečių iš tiesų apsistoja šalyje. Daugumai jų Ryga tėra tarpinė stotelė pakeliui į Vakarų Europą. Turtuoliai išnuomoja savo latviškus būstus, o patys apsigyvena Prancūzijoje, Austrijoje ar Vokietijoje.

Latvijos imigracijos departamento vadovė Ilze Briedė, skeptiškai vertinanti tokią šalies vyriausybės toleruojamą politiką, sakė: “Leidimas gyventi paprastai yra suteikiamas asmeniui, kuris iš tiesų planuoja gyventi šalyje, o ne manipuliuoja juo.” Tačiau politikai situaciją regi per kitokią prizmę: programa į Latviją per keturis jos galiojimo metus pritraukė 600 mln. eurų (2,073 mlrd. litų) investicijų į šalies nekilnojamojo turto rinką.

Įvertinusios Latvijos gaunamą pelną, panašią taktiką įgyvendinti skuba ir kitos Europos valstybės. Pinigai mainais į Šengeno vizą – ta pačia gudrybe investuotojus pritraukti bando ir Graikijos, Ispanijos ir net dešiniųjų nacionalistų valdomos Vengrijos vyriausybės.

Dvejopi standartai

Tokia valstybių politika itin kertasi su griežtais Europos prieglobsčio suteikimo bei imigracijos įstatymais. Tampa akivaizdu, jog Europa imigrantams taiko dvejopus standartus. Kol turtuoliai bilietą į ES paprasčiausiai nusiperka, neturtingi pabėgėliai už galimybę gyventi Europoje neretai sumoka kur kas daugiau.

Griežta sienų kontrolė neturtingiems atvykėliams užkerta kelią paprastai patekti į žemyną. Bandydami pasislėpti nuo pavojų gimtosiose šalyse, pabėgėliai mėgina Europą pasiekti bet kokiais, dažnai gyvybei pavojingais keliais. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, per pastaruosius trejus metus daugiau nei 2000 į Europą bandžiusių įsigauti afrikiečių žuvo Viduržemio jūroje. Praėjusią savaitę įvykusi Lampeduzos tragedija nusinešė daugiau nei 300 žmonių gyvybių. Tokią kainą už bilietą į Europą moka neturtingieji.

Kenkia įvaizdžiui

Pabėgėlių teises ginančios organizacijos “Pro Asyl” Europos reikalų vadovas Karlas Koppas tokį Europos elgesį vadina cinišku. Anot jo, “nuo baisybių bėgantys ir tikro prieglobsčio ieškantys žmonės paliekami už durų, o pakankamai pinigų turintiems asmenims greitai užsidega žalia šviesa”.

Vokietijos socialdemokratų partijos atstovė saugumo ir migracijos klausimais Birgit Sippel teigė, jog dvejopų standartų taikymas kenkia Europos įvaizdžiui. Anot politikės, “tokios programos smukdo pasitikėjimą Europa". "Tokia pavienių valstybių strategija veikia visą Bendriją. Negalime atsiriboti nuo vienos žmonių grupės, o kitai pamojavus pinigais ją iš karto įsileisti į Šengeno zoną", - sakė ji.

Nepaisydamos kitų ES narių nepasitenkinimo, Latvija, taip pat ir Ispanija, Graikija bei Vengrija, prekybos Šengeno vizomis atsisakyti neskuba. Gaunamas pelnas - pernelyg saldus derlius, kad būtų rūpinamasi, kur ir kaip tai prieštarauja bendrai Bendrijos politikai ar moralei.

"Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"