TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa, islamas ir minaretai

2010 04 26 0:00
Kylantys minaretai gąsdina europiečius dėl Europoje tariamai didėjančios musulmonų politinės galios.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po referendumo Šveicarijoje, kai šios šalies gyventojai pasisakė prieš naujų minaretų statybą šioje Alpių šalyje, debatai dėl islamo vietos Europoje tęsiasi su nauja jėga.

Musulmonai Europoje pasiskirstę nevienodai - vienose šalyse jų labai daug, kitose - beveik nėra. Tačiau apskritai musulmonų gausėjimas europiečius jau ima gąsdinti. Pasidomėkime, kaip atskiros šalys žiūri į islamo išpažinėjus.

Austrai "apkarpo minaretus".

Austrijoje atlikta apklausa parodė, kad minaretus pasirengę toleruoti tik trečdalis šalies gyventojų, nors pirmasis minaretas Vienos pakraštyje iškilo jau prieš 30 metų. Jis tebėra pats aukščiausias - 32 metrų - ir vienintelis, iš kurio sklinda muedzino balsas. Garsus jo raginimas melstis, iš pradžių nuskambėdavęs tris kartus per dieną, labai erzino vietos gyventojus. Kilus konfliktui, muedzinas buvo įpareigotas tausoti aplinkinių žmonių nervus ir ausis.

Antrasis minaretas Austrijoje iškilo nedideliame kurortiniame Bad Feslau miestelyje. Jo minaretai - 13,5 metro aukščio, tačiau tai tik savotiška dekoracija, nes muedzinai negali į juos užlipti.

Trečiasis, 15 metrų aukščio minaretas, pastatytas tiroliškame Telfso miestelyje. Muedzinas taip pat neturi teisės iš jo kviesti islamo išpažinėjų maldai.

Ar atsiras Austrijoje naujų minaretų, sunku pasakyti. Šios šalies įstatymai nedraudžia jų statyti, tačiau atskiruose regionuose gyventojai randa būdų, kaip apsunkinti jų statybą. Pavyzdžiui, praėjusiųjų metų vasarį Korintijoje valdančiosios konservatorių koalicijos iniciatyva buvo priimtas draudimas statyti mečetes ir minaretus, "išsiskiriančius" iš bendros miesto architektūrinės panoramos. Po dviejų mėnesių analogiškas įstatymas buvo priimtas Foralbergo federalinėje žemėje Vakarų Austrijoje. Šio įstatymo įkvėpti ir Šveicarijos referendumo paskatinti, Austrijos dešinieji atnaujino raginimus visuotinai uždrausti minaretų statybą visoje šalyje. Austrijos valdžia supranta, kad šveicarų referendumo rezultatai parodė šios šalies gyventojų požiūrį ne į minaretus, o į islamą apskritai bei į vyriausybės integracinę politiką, todėl Vienoje jau būgštaujama, kad šalyje neįsižiebtų tarpetninė ir tarpkonfesinė nesantaika. Tiesa, tikimasi, kad rimtų susidūrimų tarp Austrijos musulmonų ir nemusulmonų nebus. Savo ruožtu Austrijos krikščioniškųjų visuomeninių organizacijų atstovai mėgina atkreipti dėmesį, kad dabar derėtų ne svarstyti, galima ar ne statyti Europoje minaretus, o kalbėti apie tai, kad daugelyje islamiškųjų šalių apskritai neleidžiama krikščionims statytis bažnyčių. Dar daugiau - krikščionys ten žudomi.

Išvažiuokite - užmokėsime

Šveicarų sprendimas uždrausti minaretų statybas sulaukė didelio Danijos liaudies partijos pritarimo. Šios partijos lyderė Pia Kjersgor pasveikino Alpių respubliką priėmus tokį sprendimą ir paragino surengti analogišką referendumą Danijoje, kur jau niekas nesistebi išvydęs moteris islamiškais drabužiais Kopenhagos gatvėse. Tiesa, danus tai labai erzina. Šiuo metu Danijoje gyvena apie 200 tūkst. musulmonų. Islamas čia antra pagal masiškumą religija po liuteronų. Danų musulmonai meldžiasi daugiau kaip 130 namų, butuose, rūsiuose ir garažuose.

"Mes esame prieš mečečių statybą Danijoje ir manome, kad dauguma rinkėjų mus palaikys", - pareiškė Pia Kjersgor, taip ji išsakė daugumos danų nuomonę. Tačiau jos nepalaiko Danijos liberalai, socialdemokratai ir Socialistų liaudies partija. Jie visi teigia, kad vietos valdžia, o ne šalies parlamentas privalo spręsti, ką galima statyti.

Praėjusiųjų metų rugsėjį Kopenhagos savivaldybė, kurios taryboje daugumą sudaro kairioji opozicija, pritarė pirmosios Danijoje mečetės Kopenhagoje statybai. Per balsavimą "prieš" pasisakė tik Danijos liaudies partijos (DLP) atstovai. Ši partija - kraštutinė dešinioji nacionalistinė partija, daugybę metų palaikanti Danijos valdančiąją koaliciją, nes be to ji vargiai atlaikytų nuolatinį kairiosios opozicijos spaudimą.

Anksčiau DLP buvo pateikusi parlamentui siūlymą uždrausti musulmonėms dėvėti burką viešose vietose, tačiau įsikišo juristai, jie pareiškė, kad toks draudimas nedera prie šalies Konstitucijos. Ir nors, remiantis visuomenės apklausa, siūlymui uždrausti burką pritaria 56 proc. danų, šansų, kad parlamentas priimtų tokį įstatymą, beveik nėra.

Užtat buvo labai palaikytas kitas Danijos liaudies partijos pasiūlytas įstatymo projektas: dešimt kartų - iki šimto tūkstančių kronų (arba iki 37 150 litų) padidinti išmoką emigrantams, besirengiantiems visiems laikams palikti Daniją. Pia Kjersgor įsitikinusi, kad tai padėtų valstybei sutaupyti didžiules sumas, kurias vietos valdžia dabar išleidžia padėdama imigrantams įsikurti. Be to, merijoms bus skirta 20 mln. eurų, kad jos skatintų imigrantus išvykti į tėvynę. Tačiau Pabėgėlių reikalų, imigracijos ir integracijos ministerijos duomenimis, po 1977 metų, kai Danijoje įsigaliojo toks repatriacijos įstatymas, šalį paliko vos 2524 imigrantai, daugiausia iš buvusios Jugoslavijos, Irako, Irano, Libano, Somalio ir Turkijos.

Minaretai skaldo visuomenę

Nyderlanduose minaretų - šimtai, ir niekam nė nebuvo į galvą atėjusi mintis uždrausti juos statyti. Tačiau Valstybės reformatorių partija aiškina, kad mečečių bei minaretų statyba skaldo visuomenę ir paragino šia tema surengti referendumą. Ją tuoj pat palaikė ultradešinioji Laisvės partija, tačiau šios abi partijos parlamente kartu turi tik 11 mandatų, todėl jų iniciatyvos kitos partijos nepalaikė.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Maxime'as Verhagenas, būdamas stambiausios Krikščionių-demokratų partijos narys, pareiškė, kad šveicarų draudimas statyti minaretus prieštarauja religijos išpažinimo laisvei ir pažeidžia tarptautinius susitarimus dėl žmogaus teisių. Vidaus reikalų ministrė Gustjeter Horst pridūrė, kad šveicarų referendumo rezultatai - "labai apgailėtini", ji išreiškė viltį, kad Nydelanduose "taip niekada neatsitiks". Tačiau ir opozicija neketina atsitraukti. Ji žada surengti referendumą savo sąskaita ir pateikti jo rezultatus parlamentui.

Britų kantrybė senka

Jungtinė Karalystė, ko gero, musulmonams pati patogiausia vieta Europoje. Čia nedraudžiama dėvėti hidžabo mokyklose, atšaukti dvigubi mokesčiai sandoriams, sudarytiems pagal islamo bankininkystės schemą. Musulmonų bendruomenė vien tik Londone sudaro apie milijoną žmonių, todėl šalies sostinėje - per šimtą mečečių. Tiesa, dauguma jų įsikūrusios melstis pritaikytuose pastatuose, todėl dabar musulmonai vis aktyviau reikalauja leidimo statyti tikras mečetes. Neseniai Londone leista pradėti didžiausios mieste mečetės statybą.

Tiesa, laikraščio "The London Daily News" atlikta gyventojų apklausa rodo, kad londoniečiai pritaria Šveicarijos referendumo dėl minaretų statybos uždraudimo rezultatams. Jie, kaip ir šveicarai, nerimauja dėl didėjančios islamo įtakos ir yra labai nepatenkinti "musulmoniškų rajonų" atsiradimu jų miestuose. Britus itin šokiravo musulmonų dvasininkų kreipimasis į karalienę priimti musulmonų tikėjimą, nes kitos galimybės patekti į dangų ji neturėsianti. Analogiškai elgtis britus ragina ir daugybė islamiškų tinklalapių. Vis dėlto minaretų statybos perspektyva daugumai londoniečių kelia baimę, jau nekalbant apie tai, kad ji gali suardyti sostinės architektūrinę panoramą.

Mažiausiai tolerancijos musulmonams rodo ultradešiniųjų organizacija "Anglų gynybos lyga". Tačiau jos surengtos akcijos, kur dominuoja įžeidžiantys antiislamiški lozungai, tik apsunkina atsakymo į rimtus klausimus paieškas. Todėl vis dar neaišku, kaip integruoti didėjančią musulmonų bendruomenę į britų visuomenę, kaip neprarasti per amžius susiklosčiusio britų identiteto, ir kokia turi tapti Didžioji Britanija bei apskritai Europa, jau nebegalinti išsiversti be išeivių iš Azijos rankų ir smegenų, tačiau vis dar tikinti baltosios rasės pranašumu?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"