TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa istorinio posūkio kryžkelėje

2012 12 07 6:00
Nobelio taikos premiją atsiims H.van Rompuy, J.M.Barroso ir M.Schulzas./Užsienio spaudos nuotrauka

Europa gauna apdovanojimą už praeities nuopelnus taikai atsidūrusi lemtingame taške: norėdama susigrąžinti ankstesnę gerovę ir pozicijas pasaulyje ji turi atsisakyti nacionalinių ambicijų ir judėti į naują sanglaudą.

Europos Sąjungos (ES) ateitis dar niekuomet nebuvo tokia abejotina kaip šią akimirką, kai ji atsiima Nobelio taikos premiją už savo istorinius nuopelnus. Europos kolektyvinių institucijų - Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento - vadovams apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 10 dieną Osle. Tačiau jei Europos institucijos nesugebės padidinti savo demokratinių galių ir paversti bendrijos tikra federaline sąjunga, vykdančia bendrą fiskalinę ir ekonominę politiką, Europa ir toliau priklausys nuo pasaulio finansų rinkų malonės bei stipriausios savo narės - Vokietijos - fiskalinio diktato.

Svarbiausia ES sukūrimo paskata buvo taikos siekis po Antrojo pasaulinio karo. Tai dar kartą tapo aktualu ir pasibaigus šaltajam karui, kai sugriuvo geležinė uždanga. Tačiau, kaip nurodo amerikiečių finansininkas ir filantropas George'as Sorosas, nesugebėjimas įveikti euro krizės judant į glaudesnę sąjungą dar kartą skaldo Europą - šįkart į skolintojus ir skolininkus. Buvęs Graikijos premjeras George Papandreou įspėja, kad toks susiskaldymas kursto naują baimės, leidžiančios atsirasti tokiems patiems ksenofobiniams judėjimams, kurių kraštutinė politika XX amžiuje jau buvo nuvedusi Europą į pražūtį, politiką.

Kad tai nepasikartotų, Europai reikia augimo strategijos, padėsiančios ištrūkti iš "skolos spąstų" ir suteiksiančios erdvės struktūrinėms reformoms, kurios grąžintų Europai konkurencingumą globaliame pasaulyje. Reformoms vykdyti Europos institucijoms turi būti atidarytas teisinis kelias, kad jos galėtų valdyti federalinę Europą.

Įrodymą, kad Europa gali išeiti iš krizės derindama šiuos tris veiksnius - augimą, fiskalinę discipliną ir struktūrines reformas, - pateikia Turkija - šalis, kurios daugelis nenori matyti ES.

Premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas pagrįstai giriasi Turkijos laimėjimais, kurie buvo pasiekti įvykdžius sunkias reformas po ekonomikos krizės 2001 metais: nuo greito bankų apsivalymo iki rinkų liberalizavimo ir socialinės gerovės apkarpymų. Dabar matomas rezultatas - Turkijos ekonomika yra viena greičiausiai augančių pasaulyje, jos deficitas ir skola atitinka euro zonos kriterijus, kurių nesilaiko visa virtinė ES narių. Turkija per Tarptautinį valiutos fondą net pasiūlė 5 mlrd. eurų kredito pagalbą Europai.

Ši galėtų pasimokyti ir iš Vokietijos. Šiandien Vokietija nurodinėja todėl, kad yra konkurencingiausia pasaulyje ES narė. To ji pasiekė taip pat po virtinės reformų, pradėtų dar nuo 2003 metų, kai vadovavo kancleris Gerhardas Schroederis. Nukreiptos į Vokietijos pramonės pagrindą ir jam lygiagretų smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris yra vidurinės klasės pamatas, G.Schroederio reformos įvedė daugiau lankstumo darbo rinkoje ir apkarpė lengvatas drauge investuojant į mokymą, įgūdžių gerinimą bei tyrimus ir plėtrą.

Net jei pavienės ES narės gali subalansuoti savo ekonomiką sekdamos Turkijos ir Vokietijos pavyzdžiu, vienintelis galutinis būdas išgelbėti eurą, o kartu ir Europą, yra papildomų valdymo institucijų sukūrimas Europos lygiu. Kad tos institucijos būtų veiksmingos, jos turi būti įgaliotos ir įteisintos pačių Europos piliečių. Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas siūlo drąsų žingsnį - tiesioginius Europos prezidento rinkimus.

Simboliška, kad ceremonija Osle žymi istorinį Europos posūkio tašką. Pripažindamas ES praeities nuopelnus taikai, Nobelio komitetas meta iššūkį Europai kartą ir visiems laikams atsikratyti destruktyvaus siaurų nacionalinių interesų bei ambicijų kelio.

"The Huffington Post", Berggruen.org, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"