TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europą kaltina informacijos apie slaptus CŽV skrydžius slėpimu

2011 12 19 16:56

Dvi žmogaus teisių organizacijos pirmadienį pasiskundė, jog dauguma iš 28 šalių, daugiausiai Europos, nepateikė atsakymų apie savo sąsajas su JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) organizuotais slaptais įtariamų teroristų skraidinimais, pažeisdamos teisę į informaciją.

Londone įsikūrusi organizacija "Reprieve" ir Madride įsikūrusi "Access Info Europe" kaltina Europos šalis, kurios esą dangsto savo dalyvavimą CŽV "nepaprastojo perdavimo" programoje, nes jos nepateikė duomenų apie skrydžių tvarkaraščius, kurie padėtų susekti lėktuvų maršrutus.

Organizacijos nurodė, jog tik septynios iš 28 šalių pateikė prašomą informaciją. Penkios valstybės atsakė pageidaujamų duomenų nebeturinčios, trys atsisakė juos pateikti, o 13 neatsakė ilgiau nei 10 savaičių nuo užklausų pateikimo.

Europos tyla labai skyrėsi nuo Jungtinių Valstijų atsako - Federalinė aviacijos valdyba (FAA) pateikė duomenis apie daugiau nei 27 tūkst. skrydžių.

"Reprieve" ir "Access Info Europe" ataskaitoje nurodoma, kad JAV pateikė "iki šiol išsamiausią atsakymą", o Europos šalys kaltinamos delsiančios užtikrinti skaidrumą.

"Tai yra informacijos prieinamumo problema, arba problema sprendžiant šį konkretų klausimą? Po truputį ir vieną, ir kita", - sakė "Access Info Europe" vykdomoji direktorė Helen Darbishire. - Europos šalys dar ne visiškai suvokė savo vaidmenį šioje vietoje."

Žmogaus teisių aktyvistai jau kelerius metus renka medžiagą apie šimtus slaptų skrydžių, kuriais įtariami teroristai būdavo gabenami tarp CŽV vadovaujamų kalėjimų užsienyje ir JAV karinės bazės Gvantanamo įlankoje Kuboje, kariaujant "karą su teroru", paskelbtą po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Niujorke ir Vašingtone.

CŽV niekada nėra atskleidusi savo slaptųjų kalėjimų buvimo vietų, tačiau kai kurie buvę JAV pareigūnai nurodė, kad tokios įstaigos veikė Tailande, Afganistane, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Kaip teigiama, įtariami teroristai, tarp jų rugsėjo 11-osios išpuolių organizatorius Khalidas Sheikas Mohammadas  buvo tardomi šiuose slaptuose kalėjimuose, taip pat ir vieną įrengtą vyriausybinio pastato rūsyje Bukarešte.

Atliekant tyrimą 2007 metais, Šveicarijos politikas Dickas Marty (Dikas Marti) apkaltino 14 Europos šalių vyriausybes leidus CŽV įsteigti jų teritorijose sulaikymo centrus arba skraidinti įtariamus teroristus pagal "specialiojo perdavimo" programą 2002-2005 metais.

Manoma, kad slaptieji kalėjimai Europoje buvo uždaryti iki 2006 metų gegužės, o CŽV sulaikymo ir tardymo programa baigta 2009 metais.

Pagal Europos Tarybos 2007 metais pateiktus apskaičiavimus, virš Senojo žemyno CŽV lėktuvai praskrido apie 1 245 kartus, tačiau tikslaus šių skrydžių skaičiaus nustatyti tikriausiai niekada nepavyks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"