TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa kovoja su vėžio malūnais

2007 09 03 0:00

Naujausi tyrimai pranašauja gerėjančią vėžio prevencijos būklę Europoje, tačiau, Europos Komisijos manymu, džiaugtis dar per anksti.

Kovojant su vėžiu jau pasiekta didelė pažanga, tačiau medicina iki šiol pajėgi išgydyti tik pusę šios ligos atvejų. Europos Sąjunga (ES) jau pradėjo įgyvendinti kelis projektus siekdama sukurti vėžio priežiūros sistemą, kuri sudarytų sąlygas visame žemyne rinkti lyginamuosius duomenis apie onkologines ligas ir jų pasekmes (dažnumą, mirtingumą, paplitimą ir išgyvenamumą). Tokie duomenys renkami ir analizuojami ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, tam įkurti vėžio registrai.

Neseniai Didžiosios Britanijos žurnale "The Lancet" buvo paskelbti plataus masto tyrimo duomenys apie vėžiu sergančių europiečių išgyvenamumą 1991-2002 metais. Atlikus 23 Europos valstybes apimantį tyrimą buvo nustatyta, kad aukšti išgyvenamumo rodikliai priklauso nuo į gyventojų sveikatą investuojamų lėšų dydžio. Įdomiausia, kad Didžiosios Britanijos išgyvenamumo statistika beveik prilygo trečdaliu mažiau pinigų sveikatai skiriančių Rytų Europos šalių rodikliams.

Tyrimo ataskaitoje minimas labiausiai paplitęs tiesiosios žarnos, plaučių, krūties, prostatos ir kiaušidžių vėžys. Žmonių, sergančių šiomis vėžio formomis, išgyvenamumo rodikliai - geriausi Šiaurės (išimtis - Danija) bei Vidurio Europoje, kiek blogesni Pietų Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, o blogiausi Rytų Europoje.

Onkologinių ligonių gydymas nuo 1991 iki 2002 metų labiausiai pagerėjo Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, todėl tyrime daroma išvada, jog vėžio prevencijos kokybe Rytų Europa sparčiai vejasi Vakarų Europos standartus.

1991-2002 metais žmonių, sergančių tiesiosios žarnos vėžiu, išgyvenamumas Rytų Europoje padidėjo 14,4 proc., sergančių krūties vėžiu - 13,9 proc., o sergančių prostatos vėžiu - net 18,5 procento.

Vis dėlto tai negali užtikrinti vieningos vėžio prevencijos visoje ES, nes jai priklausančių valstybių galimybės gydant vėžį labai skirtingos. Pavyzdžiui, net ne visose valstybėse atliekami rentgenografiniai krūties tyrimai, galintys 35 proc. sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio, labiausiai paplitusio po plaučių vėžio. Deja, vėžys ir toliau lieka viena pagrindinių Europos gyventojų mirties priežasčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"