TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa kryžkelėje

2011 12 08 6:00

Šiandien į Briuselį besirenkantys Europos Sąjungos (ES) lyderiai turės mažai laiko. Per dvi dienas jie turi nuspręsti, ar aukoti savo fiskalinio suverenumo dalelę euro labui, ar ne.

Lemiama euro gelbėjimo savaitė prasidėjo pirmadienį, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy susitarė dėl pagrindinių gelbėjimo plano punktų. Jie tikisi, kad jų idėjoms pritars visos ES narės, tačiau gali atsitikti ir taip, kad kai kurios valstybės atsisakys dalyvauti naujoje sutartyje. Tarp tokių valstybių gali atsidurti Jungtinė Karalystė, kuri iki šiol demonstravo visišką nenorą aukoti savo suverenumą, ir nežada įsivesti euro. Tokiu atveju 17 euro zonos narių pasirašys atskirą sutartį, pagal kurią jos vienos eis labiau integruotos Sąjungos link. "Pažiūrėsim, ar tai bus 17, ar 27 narės. Bet mes iš visų jėgų stengsimės atkurti pasitikėjimą euru ir euro zona", - sakė Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy.

Metas auksinėms taisyklėms

"Merkozy" tandemas sutarė, kad reikia griežtinti ES sutartis, jog būtų užtikrinta didesnė fiskalinė disciplina. "Mes mąstome apie 27 narių sudarytų sutarčių keitimą, tai būtų pats logiškiausias žingsnis. Bet euras mums toks svarbus, kad pasiryžtume paktą sudaryti tik tarp 17 valstybių", - sakė A.Merkel. Tai turėtų išspręsti dvejus metus trunkančią skolų krizę, kuri pakirto investuotojų pasitikėjimą 12 metų gyvuojančiu euru, o trys valstybės - Graikija, Airija ir Portugalija - buvo priverstos priimti finansinę pagalbą. Pagal dabartines taisykles 17 euro zonos narių turi bendrą valiutą, bet beveik jokių galių prižiūrėdamos viena kitos biudžeto politiką. Jei bus pritarta Vokietijos ir Prancūzijos planui, valstybės, viršijusios 3 proc. deficito ribą, bus automatiškai baudžiamos. Tik ES valstybių dauguma galės panaikinti šią bausmę. Be to, Europos Teisingumo Teismas spręs, ar formuodamos biudžetą valstybės nepažeidė taisyklių. Anot A.Merkel ir N.Sarkozy, biudžeto deficito ribos laikymasis turi tapti "auksine taisykle". Ši taisyklė iki šiol faktiškai galiojo tik valstybėms, norinčioms prisidėti prie bendros valiutos. Tuo metu daugelis euro zonos narių pamažu nukrypo nuo šios normos ir įklimpo į skolas, kurios privedė prie dabartinės krizės. Briuselio pareigūnai taip pat tikisi, kad Europos centrinis bankas (ECB) pagaliau pradės aktyviau veikti vyriausybių obligacijų rinkoje. A.Merkel ir N.Sarkozy galutinai atsisakė euro obligacijų idėjos.

O gal sutarčių keisti nereikės?

Savo planą A.Merkel ir N.Sarkozy nusiuntė ES prezidentui Hermanui Van Rompuy. Šis vakar pradėjo aiškinti, kad griežtesnės priemonės euro zonos skolų krizei spręsti gali būti taikomos ir nepakeitus ES sutarties. Prezidentas siūlo greitą "fiskalinių priemonių paketą", kuriam neprireiktų ilgo ratifikacijos proceso. Juodraštyje rašoma, kad fiskalines reformas galima įgyvendinti pakeičiant protokolą, tokia procedūra būtų greitesnė ir pašalintų galimas politines komplikacijas. Taip ES biurokratai vadina referendumus ir nacionalinių parlamentų balsavimus. Prezidentas taip pat siūlo Europos gelbėjimo fondui suteikti banko licenciją, tada jis galės skolintis tiesiai iš ECB.

Kad ir kokį kelią Europos valstybės pasirinktų, joms reikės susidoroti su daugybe naujų užduočių. ES narės gali susidurti su didžiuliu visuomenės pasipriešinimu. Politinė kova gali būti ypač įtempta Prancūzijoje, kur rinkėjai pavasarį žygiuos į prezidento rinkimus. Kai kurie iš kandidatų - socialistų Francois Hollande'as, kraštutinių dešiniųjų Marine Le Pen - kaltina N.Sarkozy pasidavus Vokietijos valiai, paaukojus krašto suverenumą ir pirmenybę suteikus nacionaliniam biudžetui.

A.Merkel ir N.Sarkozy tikisi, kad visos ES valstybės susitars iki kovo. Tačiau Europos kraštų žiniasklaidoje šis planas vertinamas įvairiai. Vieni ekspertai jį vadina nepakankamu, kiti stebisi, kaip Vokietijai pavyko visą Europą šokdinti pagal savo dūdelę.

Ekonomika virto politika

ES lyderiams skubėti reikės ir dėl to, kad tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor" netikėtai paskelbė peržiūrėsianti 15 euro zonos narių reitingus, kurie artimiausiu metu net gali būti sumažinti. Agentūros sprendimas priklausys nuo viršūnių susitikimo Briuselyje rezultatų. Į agentūros radarą nepateko tik dvi valstybės - Kipras, kurio perspektyva yra neigiama, ir Graikija, kurios reitingas toks žemas, kad dar labiau jį sumažinus būtų paskelbtas paprasčiausias bankrotas. "Standard & Poor" tvirtina, kad įtampa tokia didelė, jog spaudimas atsirado visai euro zonos kreditinei situacijai. Be to, aukščiausio AAA reitingo gali netekti ir Europos finansinio stabilumo fondas, jei būtų sumažintas kurios nors iš šešių (Vokietijos, Liuksemburgo, Prancūzijos, Nyderlandų, Suomijos, Austrijos) laiduotojų reitingas.

Investuotojai jau porą mėnesių nerimauja, kad Prancūzija gali prarasti savo aukštą AAA reitingą ir pakenkti visam euro zonos gelbėjimo fondui. Tačiau pastarasis "Standard & Poor" žingsnis tik rodo, kad krizė lyg kokia infekcija pasiekė ir euro zonos šerdį. Agentūra nutarė skelbti šį sprendimą prieš viršūnių susitikimą dėl to, kad "susitikimas suteikia progą politikams pralaužti ledus ten, kur, mes manome, buvo laikomasi gynybinės pozicijos ir imtasi tik dalinių veiksmų". Tačiau europiečiai piktinasi, kad JAV agentūra pradėjo karą su Europa, o ekonomiką verčia politika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"