TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa laukia didžiosios koalicijos

2013 09 26 11:40
Peeras Steinbrueckas ir Angela Merkel AFP/Scanpix nuotrauka

Turtingose Vakarų Europos valstybėse konservatoriai ima valdžią. Praėjusią savaitę Norvegijoje vykę rinkimai atnešė naujovių, kai ilgus metus valdžiusius socialdemokratus pakeitė konservatoriai. Sekmadienį Vokietijoje vykę nacionalinio parlamento Bundestago rinkimai didelių pokyčių neįnešė – jie įtvirtino ilgalaikį konservatorių vadovavimą didžiausiai Europos ekonomikai.

Angelos Merkel vadovaujama konservatorių (CDU/CSU) partija į parlamentą buvo perrinkta su geriausiu per 23 metus rezultatu - pritrūko tik penkių vietų absoliučiai dauguma įgauti. Šiuo metu europiečiai sulaikę kvapą laukia sprendimo dėl koalicijos sudarymo Vokietijoje, tikėdamiesi, jog Europos Sąjungą (ES) tai paveiks teigiamai.

Vokiečiai laukia didžiosios koalicijos

Kiek užtruks derybos dėl vyriausybės sudarymo dar nežinoma, tikėtini partneriai – centro kairieji socialdemokratai (SPD), likę antroje pozicijoje pagal surinktus balsus, su kuriais didžioji koalicija jau buvo sudaryta 2005 m. Politologė Lara Strathus lzinios.lt portalui teigia, jog socialdemokratai rinkimų rezultatais šiais metais ypač nepatenkinti. „Dar neaišku, ar SPD tikrai nori formuoti koaliciją su konservatoriais vien dėl to, jog tokioje sudėtyje partijos dirbo 2005-2009 metais, konservatoriai buvo politiškai stipresni ir vadovavo politikos įgyvendinimui. Dabar CDU/CSU su A.Merkel priešakyje – dar stipresni, tad nenuostabu, jog socialdemokratai prisibijo fakto, kad į jų programą bus žvelgiama pro pirštus,“ – pastebi L.Strathus.

Politologė atmeta koalicijos galimybę su daugiau nei 8 proc. rinkėjų balsų laimėjusia Žaliųjų partija. „Svarbiausia, jog konservatorių ir žaliųjų politinės programos tiesiog nesuderinamos. Kita vertus, konservatoriai jau yra pasakę, kad formuoti koalicijos su žaliaisiais nenori, – priduria L.Strathus. – Be to, tik 32 proc. vokiečių pritaria tokiai konservatorių ir žaliųjų koalicijai, tuo tarpu net 64 proc. palaiko didžiąją koaliciją su socialdemokratais.“

Trečias įmanomas koalicijos variantas – trijų kairiųjų partijų sąjunga, paliekant A.Merkel ir CDU/CSU opozicijoje. Kairioji partija Die Linke rinkimuose užėmė trečią poziciją, po konservatorių ir socialdemokratų. Ši partija dar niekada nedalyvavo vyriausybės formavime, nors jų programa panaši į žaliųjų ir socialdemokratų. Tačiau L.Strathus pabrėžia: „Partijos nenori ir nebando diskutuoti apie tokią įmanomą koaliciją dėl to, jog minėtoji partija parlamente nepriimama rimtai. Dauguma Die Linke laiko nedemokratiškais komunistais ir prieš šiuos rinkimus kategoriškai pasisakė su jais koalicijos nesudarysią.“ Nors patys vokiečiai netiki, jog šios kadencijos metu SPD, žalieji bei kairieji galėtų sudaryti koaliciją ir išstumti konservatorius už valdančiųjų ribos, kairieji po kitų rinkimų tikisi būtent tokio rezultato.

Politologė Lara Strathus teigia, jog vokiečiai ypač patenkinti rinkimais: „Vokiečiai nemėgsta eksperimentuoti, mes iš prigimties diplomatiški bei ramūs. Rinkėjai palaiko vykdomos politikos tęstinumą, o ypač – A.Merkel. Pagal socialines apklausas, už CDU/CSU kaip partiją balsavo tik 7 proc., o už A.Merkel kaip partijos lyderę – 46 proc. rinkėjų.“ Vokiečiai balsavo už konservatorius tikėdami, jog praėjusių aštuonerių metų kadencijų laikotarpiu Vokietijos progresas atrodė itin ryškus, o partija vykdo stabilią politiką. Vis dėlto, rinkėjai turi lūkesčių – naujai vyriausybei teks sugalvoti, kaip koreguoti valstybės gerovės modelį dėl senėjančios visuomenės, kurti naujas darbo vietas, sutvarkyti energetikos sektorių (Vokietija pareina prie atsinaujinančios energetikos) bei tvarkyti miestų ir miestelių infrastruktūrą.

O kas laukia Europos?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marius Skuodis teigia, jog Vokietijos politika ES atžvilgiu turėtų išlikti stabili. Tai patvirtina ir A.Merkel, po rinkimų pasakiusi, jog dabartinės Vokietijos pozicijos bei vykdomos politikos Europos ir ES atžvilgiu keisti nežada.

„Politikos tęstinumą turėtų užtikrinti dar du veiksniai. Pirma, artėjant Europos Parlamento ir skirtingų Vokietijos žemių rinkimams, potenciali konservatorių ir socialdemokratų koalicija privalės paisyti tęstinumo norinčių vokiečių nuomonės. Tad vargu ar galima tikėtis progreso dėl tokių ES iniciatyvų, kurios pareikalautų Vokietijos mokesčių mokėtojų lėšų ar garantijų, – priduria M.Skuodis. – Antra, kaip parodė pastarųjų metų patirtis, bet kokius ambicingesnius sprendimus gali stabdyti Vokietijos Konstitucinis teismas, kuris, beje, yra palankiausiai visuomenės vertinama institucija.“

Vis dėlto šiokių tokių pokyčių galima tikėtis, ypač Pietų Europos valstybėms. M.Skuodis pastebi, jog buvusių A.Merkel koalicijos partnerių liberalų nepatekimas į Bundestagą gali lemti šiek tiek lankstesnę potencialios konservatorių ir socialdemokratų koalicijos politiką. Politologas prisimena, kad buvę konservatorių koalicijos partneriai griežtai prieštaravo bet kokiai papildomai finansinei pagalbai Pietų Europai, nors CDU/CSU bei SPD tam pritarė.

Po rinkimų lūkesčių iš naujos vyriausybės turi ne tik Vokietijos rinkėjai, bet ir visa Europa. Politologas teigia, jog Vokietijos laukiantys iššūkiai lieka tie patys: neišspręsta akivaizdi Europos bankų sistemos fragmentacijos problema, nepakanka dabartinių šalių pastangų spręsti konkurencingumo klausimus, euro zonos šalis slegia didelių skolų našta ir nedarbas. Krizės padariniai jaučiami ir finansų sektoriuje – normalus paskolų rinkos funkcionavimas vis dar neatkurtas, o tai stabdo ekonomikos augimą.

Rinkimai Vokietijoje svarbūs ir Lietuvai?

Praėję rinkimai Vokietijoje tiesiogiai susiję ir su Lietuva, šiuo metu pirmininkaujančia ES Tarybai. M.Skuodis pažymi, krizę išgyvenusiai Europai svarbus savaitgalio rinkimų rezultatų signalizuojamas Vokietijos ekonominės politikos ir tolesnės ES darbotvarkės stabilumas. Be to, Vokietijoje partijoms pasiekus susitarimą dėl vyriausybės formavimo, derybos dėl Lietuvai kaip ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei svarbių klausimų turėtų paspartėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"