TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa laukia JAV apsisprendimo

2008 10 02 0:00
Bankų griūties šmėkla Vakarų Europoje jaučiasi vis drąsiau. Belgijos ir Prancūzijos vyriausybėms teko skubiai gelbėti "Dexia" banką.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija (EK) neigiamai vertina JAV įstatymų leidėjų atsisakymą paremti 700 mlrd. dolerių vertės Volstryto gelbėjimo planą. Briuselio teigimu, Jungtinėms Valstijoms derėtų prisiimti atsakomybę už visą pasaulį krečiančią finansų krizę.

EK atstovas spaudai Johannesas Laitenbergeris pabrėžė, kad pirmadienį vykęs JAV Atstovų rūmų balsavimas, per kurį buvo atmesta iniciatyva išpirkti komercinių bankų turimas "blogąsias paskolas", Europoje sukėlė didelį nusivylimą.

Stabilumas - svarbiausia.

"Komisija tikisi, kad netrukus sprendimas bus priimtas. JAV deputatai turi prisiimti atsakomybę ir pademonstruoti valstybinį mąstymą - tiek dėl šalies, tiek dėl viso pasaulio gerovės", - sakė Briuselio pareigūnas, teigiamai įvertinęs pastarojo meto Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybių veiksmus kovojant su krize.

Iš tiesų Vakarų Europoje vyriausybės pastarosiomis dienomis vis ryžtingiau kišosi į rinką. Belgijos ir Prancūzijos vyriausybės paaukojo 6,4 mlrd. eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kad išgelbėtų susvyravusį "Dexia" banką. Airijos vyriausybė antradienį nusprendė suteikti papildomų garantijų šešiuose šalies bankuose laikomiems indėliams ir bankų turimoms paskoloms. Dvejų metų 400 mlrd. eurų vertės garantija paskelbta kaip atsakas į pasirodžiusius pranešimus apie sparčiai krintantį daugelio stambiausių Airijos bankų akcijų kursą.

Pastarąjį valdžios veiksmą aštriai užsipuolė Airijoje veikiančių užsienio bankų atstovai, prabilę apie galimą konkurencijos įstatymų pažeidimą. Užsienio kapitalo finansinėms institucijoms Dublino pareigūnai jokių garantijų nesuteikė.

?????

J.Laitenbergerio teigimu, pagyrimų taip pat nusipelnė ES valstybių narių centriniai bankai ir Europos centrinis bankas (ECB), kurie ėmėsi priemonių krizės krečiamose rinkose užtikrinti pinigų likvidumą. Vis dėlto kai kurie specialistai garsiai nuogąstauja, kad komerciniai bankai, gavę iš ECB stambias pinigų sumas, stengiasi pasilaikyti jas juodai dienai vietoj to, kad imtų skolinti kitoms finansų institucijoms ir taip atgaivintų rinką.

Pasak ECB atstovo spaudai Williamo Lelieveldto, šios savaitės pradžioje komerciniai bankai ECB buvo patikėję saugoti 44 mlrd. eurų. Vos prieš pusantros savaitės ši suma siekė tik 1,4 mlrd. eurų. Tiesa, W.Lelieveldtas mėgino raminti, jog tokios didelės sumos anaiptol nereiškia, kad finansų rinkos apskritai nepasiekia ECB skiriamos lėšos.

Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad komerciniai bankai neatgaivins bendradarbiavimo, kol nesulauks aktyvesnio vyriausybių įsikišimo. Susiklosčius dabartinei situacijai, bankams esą nebeužtenka garantijų, kad jų skolinami pinigai duos pelno, todėl jie mieliau renkasi kaupti atsargas.

"Centriniai bankai jau daugelį mėnesių stengiasi didinti likvidumą, tačiau bankų nemokumo problema iš tiesų tik didėja, - teigė britų ekonomikos profesorius Barry Gillsas. - Šis "skystis" visai nepadeda gesinti ugnies."

Kai kurie B.Gillso pastebėjimai turėtų priversti suklusti ir bent jau kol kas olimpinę ramybę demonstruojančius Lietuvos bankininkus. Pasak B.Gillso, kai kurios rytinės Europos dalies ekonomikos, visų pirma Ukraina, Lietuva, Latvija ir Estija gali susidurti su dar didesniais sunkumais nei "senoji Europa". Jo manymu, gali prireikti net Tarptautinio valiutų fondo įsikišimo, kad kylančią finansų audrą nuramintų stabilizuojančiomis paskolomis.

Puola "kazino kapitalizmą"

Pasaulio finansų krizė - puiki proga apie save priminti tradiciškai Bendrijoje stiprioms kairiosioms jėgoms.

"Ši krizė patvirtino kazino kapitalizmo trūkumus", - teigė Europos Parlamento socialistų grupės lyderis Martinas Schulzas, pasmerkęs "laukinį kapitalizmą, kuris daugiau nebeinvestuoja į verslumo skatinimą ir darbų kūrimą, o tenkinasi vien tik pinigų dauginimu iš pinigų".

Parlamento Žaliųjų grupės atstovė Caroline Lucas ragino prisiminti JAV prezidento Franklino D.Roosevelto politiką, kurią jis panaudojo kovojant su 1929-1933 metų pasaulio ekonomikos krize.

"Mums reikia žaliojo Naujojo kurso - sugrįžimo prie finansų sistemos reguliavimo, didelių investicijų į žaliąją infrastruktūrą, atsinaujinančius energijos išteklius, naujas technologijas ir visa kita, kas europiečiams sukurs daugiau kokybiškų darbo vietų. Tai užtikrintų, kad mums neteks susidurti su būtinybe išmesti milijonų kovojant su bedarbyste", - teigė C.Lucas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"