TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa neatlaiko migrantų šturmo

2015 07 22 6:00
Į Europą plūstantys migrantai šturmuoja traukinį Makedonijoje, prie Graikijos sienos. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) ministrams nepavyko susitarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta.

Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, dar 8 tūkst. žmonių bus paskirstyti iki šių metų pabaigos.

Europos Komisija pasiūlė perkelti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų į kitas Europos šalis po tragiškos laivo katastrofos balandį, kai Viduržemio jūroje nuskendo beveik 800 žmonių. ES lyderiai tam pritarė, bet nesutarė, kaip paskirstyti pabėgėlių antplūdžio naštą. Pirmiausia jie atmetė siūlymą nustatyti privalomas pabėgėlių apgyvendinimo kvotas Bendrijos šalims, o tada įsivėlė į ginčus, kaip paskirstyti migrantus.

Be tų pabėgėlių, kuriuos jau spalį planuojama perkelti iš Graikijos ir Italijos, dar sutarta dėl 22,5 tūkst. sirų, šiuo metu gyvenančių stovyklose už ES ribų, perkėlimo, nors iš pradžių planuota priimti tik 20 tūkst. jų.

„Europos Sąjunga netaps tvirtove“, - ta proga pareiškė ES vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopoulas.

Bet, pavyzdžiui, Ispanija, labai kritiškai įvertino šį perkėlimo planą. Jos vidaus reikalų ministras Jorge Fernandezas Diazas pareiškė, kad toks sprendimas pritrauks tik dar daugiau migrantų į Europą.

Daugiausia žmonių ketina priimti Vokietija - per 12 tūkstančių. Po jos eina Prancūzija - arti 10 tūkstančių.

Airija sutiko priglausti 1120 žmonių, Danija - 1000, Jungtinė Karalystė - 2200. Lietuva įsipareigojo priimti 325, Latvija - 250, Estija - 150, Lenkija - 2 tūkst. pabėgėlių.

Pakrantės tampa išvietėmis

Daugiau nei 1 900 migrantų žuvo šiemet mėgindami per Viduržemio jūrą pasiekti Europą, o šią pavojingą kelionę sėkmingai baigė apie 150 tūkst. žmonių. Migrantai plūsta į Europą bėgdami nuo karo ir skurdo Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Daugiausia jų atvyko į Graikiją ir Italiją, ten telkiasi perpildytose stovyklose.

Įvairios organizacijos praneša, kad tūkstančiai migrantų įstrigę baisiomis sąlygomis keliose Graikijos salose. Vien pastarosiomis dienomis į Lesbo salą atvyko apie 5 tūkst. žmonių iš Sirijos, Afganistano bei Irako, tenykštis pabėgėlių centras "tuoj subyrės". Koso saloje apie 700 migrantų sugrūsti į apleistą pastatą, kuriame gali gyventi daugiausia 200 žmonių. Šimtams ir tūkstančiams migrantų užplūdus mažas Graikijos ir Italijos salų bendruomenes, šios nepajėgios absorbuoti tokio antplūdžio. Atvykėliai neturi nei vandens, nei tualetų, dvokiančiomis išvietėmis tampa tiesiog laukai ar krantinės.

Precedento neturintį antplūdį iš Serbijos patiria Vengrija. Nelaukdama pagalbos iš Briuselio, šalis pati ėmėsi veiksmų - stato 175 km ilgio ir 4 metrų aukščio spygliuotos vielos sieną, kuri pastos kelią minioms iš Afganistano, Irako, Sirijos ir Kosovo. Nelegalai keliauja į Serbiją, nes ši sausuma ribojasi su keturiomis 28 narių ES valstybėmis: Vengrija, Bulgarija, Rumunija ir Kroatija. Pastaruosius dvejus metus per Vengriją eina svarbiausias jų maršrutas į Austriją ir Vokietiją.

Tvora, pastosianti kelią migrantams, kurie ateina iš Serbijos, jau dygsta: Vengrijos armijos techninio padalinio kariai baigė statyti vieną jos ruožą. /AFP/Scanpix nuotrauka

Plaukte per Lamanšo sąsiaurį

Migrantai iš Prancūzijos Kalė uosto net mėgina perplaukti Lamanšą, kad pasiektų Anglijos krantus. Jie ryžtasi kirsti vieną judriausių pasaulyje jūrų laivybos kelių ne tik mažais laiveliais ar jachtomis, bet ir tiesiog plaukte.

Iš tiesų, niekas nė nežino, kiek migrantų mėgino nuplaukti į Angliją iš Prancūzijos. Tačiau vieną tragišką atvejį po mėnesius trukusio tyrimo atskleidė Norvegijos "Dagbladet" laikraštis. Tai istorija apie du vyrus, kurie pernai spalį tą pačią dieną nusipirko naro kostiumus, o vėliau niekas nieko apie juos nebegirdėjo.

Kol pietinėje Norvegijoje buvo rastas kūnas su naro kostiumu. Ši žinia sujaudino žurnalistą Andersą Fjellbergą. Jis susirūpino, kad tai nebūtų kas nors iš negausaus Norvegijos banglentininkų būrio, kuriam ir pats priklauso. Netrukus dar vienas kūnas su naro kostiumu buvo išmestas Olandijoje. Policija nustatė, kad abu nardymo kostiumai įsigyti Kalė sporto parduotuvėje.

Po kiek laiko pavyko susisiekti su žmogumi, kuris ieškojo dingusio migranto iš Sirijos, vardu Mouazas al-Balkhi. Norvegijos žurnalistas aptiko jo dėdę Anglijos Bradfordo mieste, o paskui tėvus pabėgėlių stovykloje Jordanijoje. Tada A. Fjellbergas pasirūpino, kad būtų atliktas DNR testas. Jis parodė, kad Mouazo palaikai buvo išmesti į Olandijos krantą.

Ėmė aiškėti šeimos istorija. Šeimai palikus Siriją, Mouazas liko Damaske baigti studijų, vėliau taip pat atvyko į Jordaniją, iš ten iškeliavo į Libiją ieškoti darbo. Šeima daugiau jo nebematė, nors ryšius palaikė. Mouazas sakė norįs patekti į Angliją ir tęsti studijas. Paskutinį kartą žinios iš jo pasiekė šeimą pernai spalį, tą pačią dieną, kai Kalė mieste buvo nupirkti naro kostiumai.

Su žurnalistais susisiekė ir kito, tą pačią dieną dingusio siro šeima bei draugai. Tas žmogus buvo vardu Shadi Omaras Katafas, o DNR testai patvirtino, kad jo palaikai buvo išplauti ant Norvegijos uolų. Sužinota, jog jis su seserimi dingo iš pabėgėlių stovyklos Sirijoje, kurią kontroliavo "Islamo valstybės" kovotojai.

Nežinoma, kaip šie du vyrai susitiko, bet jie atvyko iš Libijos į Italiją dviejų dienų skirtumu.

Kalė susitelkę tūkstančiai migrantų randa neįtikimų būdų, kaip nusigauti į Angliją. Baltos Doverio uolos, žvelgiant iš Kalė, atrodo kur kas arčiau, nei yra iš tikrųjų. Per visą Europą atkakusiems žmonėms, įveikusiems begales sunkumų, gali pasirodyti ne taip jau baisu perplaukti ir Lamanšą.

Migracija į Europą

153 tūkst. migrantų šiemet pasiekė Europą

149 proc. daugiau nei 2014 metais

63 tūkst. migrantų pasiekė Graikiją jūra

62 tūkst. migrantų pasiekė Italiją jūra

10 tūkst. migrantų atėjo į Vengriją iš Serbijos gegužės mėnesį

(Jungtinių Tautų, "Frontex" duomenys)

Migrantai: įsidarbinimas, pajamos, pašalpos

Politikai turėtų atsižvelgti į ekonominius skirtumus tarp migrantų iš skirtingų pasaulio šalių, nes skirtingų migrantų grupių įsidarbinimas, gaunamas atlyginimas ir naudojimasis socialine parama skiriasi. Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikta darbo rinkos statistikos analizė atskleidžia, jog migrantai iš kai kurių šalių ekonomiškai smarkiai lenkia kitus, bet "silpnesniųjų" yra dukart daugiau.

* Migrantai iš Vakarų Europos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ir kitų anglakalbių šalių - JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos - pasižymi aukštu įsidarbinimo lygiu, gerai uždirba ir mažai naudojasi socialine parama.

* Migrantų iš Afrikos, išskyrus PAR, įsidarbinimo bei uždarbio lygis maždaug toks pats, kaip ir gimusiųjų Jungtinėje Karalystėje, bet jie gauna daugiau pašalpų.

* Migrantų iš Pakistano ir Bangladešo įsidarbinimas menkas, uždarbis mažas, bet didelė socialinė parama.

* Migrantai iš Rytų Europos pasižymi aukštu įsidarbinimo lygiu, bet menkesniais atlyginimais ir labiau naudojasi socialinės paramos sistema nei gimusieji JK.

Ši analizė rodo, kad migrantų ekonominės charakteristikos skiriasi, ir imigracijos politika turėtų į tai atsižvelgti. Jei ji skirta tik "gabiausiems ir geriausiems" pritraukti, tuomet Jungtinėje Karalystėje ji žlugo, nes labai daug migrantų uždirba mažiau ir paramos gauna daugiau nei gimusieji Didžiojoje Britanijoje.

Imigraciją galima sumažinti, įsileidžiant tik tuos migrantus, kurie reikalingi šalies ekonomikai.

Lietuva derėsis dėl pabėgėlių

Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius: 70 žmonių iš trečiųjų šalių ir 255 žmones iš Italijos ir Graikijos. Dauguma šių pabėgėlių tikriausiai bus sirai.

Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis tikina, kad šis skaičius atitinka Lietuvos galimybes, bet tuo labiau turėtų rūpintis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Mechanizmas, kokie žmonės atvyks ir kur gyvens, bus vėliau, bet iš pradžių jie turėtų atsidurti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.

Lietuva žada aktyviai kalbėtis su Italija ir Graikija, kad iš jų į Lietuvą perkeliami pabėgėliai būtų atrinkti atsižvelgus į nacionalinio saugumo interesus, darbo rinkos poreikius ir kultūrinius aspektus. Vidaus reikalų ministerija žada siųsti į tas šalis vadinamuosius ryšių karininkus, kad šie galėtų tiesiogiai dalyvauti procese.

Ministras nurodė, jog viena iš sąlygų perkeliamiems žmonėms - kad jie negalėtų išvykti iš prieglobsčio šalies. Šie žmonės turės Lietuvoje išduotus prieglobsčio prašytojo ar prieglobsčio turėtojo statusą patvirtinančius dokumentus. Jei bus sulaikyti kitoje šalyje, numatomas grąžinimas ir sankcijos.

Pasak S. Skvernelio, visos ES šalys supranta, kad yra gesinamas gaisras, bet daugiausia dėmesio skiria priežastims šalinti. Tai - kova su organizuotomis grupuotėmis, kurios užsiima nelegaliu žmonių gabenimu, išorės sienų apsauga, veiksmingas grąžinimo mechanizmas. Kalbama apie „saugių šalių“ sąrašą - asmenims iš jų prieglobsčio procedūra bus atliekama pagreitinta tvarka, jų galimybės gauti prieglobstį minimalios. Kaip gerą pavyzdį ministras nurodė Ispaniją, kuri sugebėjo gana efektyviai susidoroti su tais procesais, kurie šiandien kamuoja kitas valstybes.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"