TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa negali atkristi!

2011 06 15 0:00

Jei Europos valstybėse dešinieji populistai ima skinti laurus antieuropietiškais pareiškimais, vadinasi, atėjo laikas veikti. Taip pat ir Europos politikoje.

Jeigu cituotume Oscarą Wilde'ą, jiems dažnai svarbūs ne argumentai, bet emocijos, ne reali Europa, bet išjaustoji. Iš to ir kyla problema. Jei populistai vadovaujasi emocijomis, juos gali įtikinti tik kur kas svaresni dalykiniai argumentai. Europoje ne viskas klostosi gerai, bet "ever closer union" idėjos šalininkai sugeba pateikti gerokai svaresnių argumentų nei norintieji nacionalinės Europos. Kas nori atsukti atgal istorijos ratą, kas kvestionuoja pasiektą pažangą arba net ilgisi sienų kontrolės, tas kenkia svarbiausiems Europos laimėjimams - laisvei ir gerovei, negana to, įžiebia nacionalizmo ugnį, fenomeną, kurį Europoje pasėjo mano šalis ir kuris suteikė neapsakomų kančių, nors mes patys atkakliai mėginome jį įveikti. Europai vis labiau integruojantis jau patikėjome įveikę nacionalizmo rykštę, nes bendra Europa ir yra svarbiausias mūsų žemyno taikos projektas.

Bet ne vien ši istorinė realija neleidžia abejoti Vokietijos nepakeičiamu apsisprendimu dėl Europos integracijos. Nepakaks išsaugoti tik to, ką jau pasiekėme, jei vis labiau globalėjančiame pasaulyje mes, europiečiai, norime įsitvirtinti tarp vis labiau savimi pasitikinčių tautų, pasižyminčių stipria ekonomika. Neturime teisės bijoti pažvelgti į realybę, nes tai nekeičia mums kylančių užduočių. Iššūkį turime priimti kaip ateities gairę ir tiek viduje, tiek išorėje deklaruoti vieningą Europą.

Vokietija nori motyvuoti Europą ir kaip integrali jos dalis siekti įtvirtinti šią mintį globaliu mastu. Nuo pokario laikų mūsų tikėjimas Europos integracija yra tvirtas Vokietijos užsienio politikos ramstis ir iškili mūsų savimonės dalis, tokia pat tvirta kaip ir Konrado Adenauerio, Willy Brandto, Helmuto Kohlio ir Hanso Dietricho Genscherio laikais, nes visus Europos partnerius įtraukiame į sprendimų priėmimo procesą ir neleidžiame atsirasti uždariems sprendimų priėmimo klubams.

Europos turi būti daugiau ten, kur pajėgi veikti tik Europa, kur nacionalinės valstybės jau nebegali sėkmingai konkuruoti pasaulio varžybose. Privalome nesibaimindami atstovauti savo vertybėms ir jų laikytis. Europa neturi teisės vaidinti mokytojos. Tačiau švietimu besiremiantis žmogus spinduliuoja tokią jėgą, kad ji paveikia visus, kuriems rūpi ne vien pasiturimas gyvenimas, bet ir žmogaus orumas, laisvės, teisinės valstybės ir demokratijos siekis. Mes negalime pabėgti nuo atsakomybės, o ir nenorime, nes privalome užtikrinti ekonominę Europos sėkmę. Galų gale turime visiškai išnaudoti vidaus rinkos galimybes ir pasirūpinti Europos konkurencingumu pasaulyje.

Todėl neprasminga švaistyti jėgas lyginant nacionalinius rodiklius Europos viduje, tuo labiau tuomet, kai eksportas nėra tokios apimties, kad subalansuotų visų europiečių pajėgumą pasaulinėje rinkoje. Ant svarstyklių lėkštės Europa privalo dėti save kaip visumą, todėl privalo toliau stiprinti savo stipriąsias puses - vidaus rinką, inovacijas ir kultūrinį patrauklumą. O instituciniai ir ekonominiai faktoriai turi veikti kaip gerai suteptas krumpliaratis, kad optimaliai būtų panaudotas Europos ekonominės ir visuomeninės erdvės įvairovės pranašumas.

Privalome pripažinti, kad kaip aksioma suprantama skolų politika jau net mūsų kartai tapo per sunkia našta. Dėl ekonominės sėkmės privalome stiprinti mūsų bendrą valiutą, kad ji "atlaikytų visas audras". Neleisime, kad euro zona žingsnis po žingsnio būtų spekuliatyviai išdraskyta, tačiau tik visi kartu galime įveikti užsitęsusius sunkumus. Ir Vokietija nė akimirką neleido suabejoti savo solidarumu, nes žino, už ką turi politiškai ir ekonomiškai padėkoti eurui. Solidarumas taip pat reiškia, kad mes patys įveiksime finansinius sunkumus ir be kitų pagalbos. Tai reglamentuoja ir vadinamoji "Nobail-out" išlyga, kuri išliks kartu su kitais stabilizavimo mechanizmais.

Taip, euras yra politinis projektas. Turime ne gėdydamiesi tai pripažinti, o tuo didžiuotis. Viskas prasideda nuo politinio projekto. Taip buvo ir 1776 metais, kai trylikoje JAV valstijų buvo įvestas doleris, nors besikurianti valstybė dar buvo labai nutolusi nuo optimalaus valiutų erdvės modelio. Teorija todėl ir yra teorija, kad dažniausiai net neverta ieškoti optimalios valiutų erdvės.

Mūsų visų dar laukia skausmingos pastangos, ypač aštriai pasireikšiančios tose šalyse, kurioms prireikė gelbėjimosi skėčio. Ypatingos pagarbos nusipelno graikai ir portugalai bei jų vyriausybės, išdrįsusios imtis tokio masto taupymo (reikia tik įsivaizduoti, kokia būtų visuomenės reakcija Vokietijoje).

Atėjo laikas susitelkti į dalykinę politiką. Sprendimus reikia apsvarstyti ir priimti, neatsižvelgiant į asmeninius sumetimus ar tautinę priklausomybę. Neturime teisės fiskalinio atsinaujinimo naštos užkrauti tik ant mūsų piliečių pečių. Tie, kurie pralobo gaudami didelį pelną, turi prisiimti ir su tuo susijusią riziką. Laisvė ir atsakomybė tarpusavyje susijusios - tai galioja ir individams, ir valstybėms. Europos mokesčių mokėtojai negali būti Europos "blogasis bankas" ir mūsų pačių labui užkirsti kelią lokaliems gaisrams.

Dramatiškai besikeičiančioje globalioje aplinkoje Europa turi puikias prielaidas išlikti ekonomiškai stipri ir užtikrinti būsimų kartų gerovę. Tik ji turi neužmiršti ir savo piliečių, sunkmečiu demonstruojančių didžiulį solidarumą. Negalime mūšio lauko užleisti tiems, kurie išgalvotomis absoliuto tiesomis vengia prisiimti atsakomybę už Europos žmones. Europa - ne vien ekonomika. Europa - visų mūsų bendros dvasinės šaknys ir vertybės. Dėl šios vienovės esant tokiai įvairovei galime būti laimingi!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"