TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa neria režimui sankcijų kilpą

2011 01 21 0:00
Prie Minsko katalikų katedros rengiamos solidarumo akcijos su įkalintais aktyvistais - reikalaujama juos paleisti į laisvę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Minskas sulaukė ultimatumo: arba nedelsiant paleidžia visus politinius kalinius, arba - precedento neturinčios sankcijos.

Europos politikai, atsižvelgdami į Aleksandro Lukašenkos represinius veiksmus po Baltarusijos prezidento rinkimų, ėmėsi sankcijų Minsko režimui. Sausio 31 dieną Europos užsienio reikalų ministrai priims savo sprendimą, o vakar Europos Parlamentas Strasbūre balsavo dėl rezoliucijos, kuria paragino uždrausti A.Lukašenkai ir kitiems pareigūnams įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES). Tokių priemonių prieš A.Lukašenkos režimą buvo imtasi ir anksčiau, bet jos atšauktos tikintis Baltarusijoje demokratinių poslinkių. Rinkimai, vykę gruodžio 19 dieną, tokias viltis sudaužė.

Rezoliucija, kurią rengė 5 pagrindinės Europos Parlamento politinės grupės, taip pat ragina surengti Baltarusijoje naujus laisvus ir demokratinius rinkimus pagal Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos reikalavimus. Europos Parlamentas pasmerkė šiurkščią jėgą prieš protestų dalyvius ir paragino nedelsiant panaikinti politiškai motyvuotus kaltinimus. Europos Taryba, Europos Komisija ir ES išorės politikos vadovė raginama keisti ES politiką dėl Baltarusijos, numatyti ekonomines sankcijas, įšaldyti finansinę pagalbą.

Kita vertus, taikydama sankcijas Baltarusijos valdžiai Europa siekia stiprinti dialogą su Baltarusijos pilietine visuomene. Tai bus daroma remiant nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos priemones, studentus, ypač pašalintus iš Baltarusijos aukštųjų mokyklų už opozicines nuotaikas.

ES diplomatai žada boikotuoti A.Lukašenkos inauguraciją šį penktadienį ir joje nedalyvauti.

Spaudžia režimą

Kol Europa dar derina savo politiką Baltarusijos atžvilgiu, Lenkija pirmoji vienašališkai jau ėmėsi veiksmų. Ji nusprendė neišduoti vizų pareigūnams, kurie prisidėjo prie demonstracijų, surengtų po rinkimų, susidorojimo. Lenkijos juodajame sąraše - daugiau kaip 100 pavardžių, o pats A.Lukašenka - persona non grata šalyje. Varšuva aktyviai veikė prieš Baltarusijos režimą ir Briuselyje: siūlė sustabdyti ES finansavimą, nerengti aukšto lygio susitikimų su Baltarusijos atstovais, kol nebus išlaisvinti demokratinių pokyčių siekiantys aktyvistai.

Po opozicijos protestų gruodžio 19 dieną Baltarusijos milicija sulaikė apie 700 žmonių. Prieš juos buvo naudojamas smurtas. Iki šiol nelaisvėje laikomi keturi buvę kandidatai į prezidentus.

"Tokių dalykų Europa seniai neregėjo. Balsų klastojimo ir represijų mastas pranoksta tai, ką Slobodanas Miloševičius mėgino padaryti Serbijoje 2000 metais", - pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Pasak jo, tai, ką pasaulis išvydo Baltarusijoje, labai primena karinio režimo įvedimą Lenkijoje 1981 metais.

Remia piliečius

Lenkija, vykdydama A.Lukašenkos ir jo aplinkos izoliavimo politiką, drauge mezga stipresnius ryšius su baltarusių visuomene. Paprastiems piliečiams, norintiems atvykti į Lenkiją, panaikintas vizų mokestis. Iš aukštųjų mokyklų pašalintiems baltarusių studentams siūloma tęsti mokslus Lenkijos universitetuose. Varšuvos miesto valdžia pritarė planui atidaryti sostinėje Baltarusijos opozicijos centrą. Vyriausybė paprašė padvigubinti 2011 metais Baltarusijai skirtas lėšas iki 40 mln. zlotų. Kitą mėnesį Varšuvoje rengiama tarptautinė donorų Baltarusijai konferencija.

Be to, Lenkija toliau finansuoja Baltarusijos palydovinę televiziją "Belsat TV", įsikūrusią mažyčiame biure Varšuvos centre. Ši televizija pradėjo transliacijas Baltarusijoje prieš trejus metus, o dabar ją žiūri maždaug milijonas baltarusių - apie 10 proc. gyventojų. Milicija surengė ne vieną reidą į "Belsat TV" biurus Baltarusijoje, konfiskavo kai kurių reporterių kompiuterius ir kameras. Trys žurnalistai praleido kalėjime iki 15 dienų. Tačiau stotis, nepaisydama represijų, sugebėjo išplėsti savo programas.

Rytų kaimynių ekspertė

Lenkijos veiksmus Baltarusijos atžvilgiu lemia noras turėti pašonėje stabilią demokratinę valstybę ir stiprūs abiejų šalių istoriniai ryšiai. Jas sieja bendra valstybė praeityje, o dabar lenkai yra antra pagal dydį (po rusų) mažuma Baltarusijoje. Be to, Lenkija prisistato Europai kaip ES rytinių kaimynių ekspertė. Šį savo vaidmenį Varšuva ketina ypač iškelti, kai kitą 2011-ųjų pusmetį perims pirmininkavimą ES.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"