TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa nerimauja dėl energetikos saugumo

2006 12 23 0:00
Būgštaujama, kad po Turkmėnbašio mirties Rusijos dujų monopolininkė "Gazprom" turės dar didesnę įtaką.
AFP/Scanpix nuotrauka

Staiga mirus Turkmėnijos prezidentui Saparmuradui Nijazovui kyla grėsmė Europos energetikos saugumui, nes kova dėl valdžios buvusioje sovietinėje valstybėje gali sukelti naują dujų krizę

Turkmėnbašis nenurodė, kas gali tapti autokratinės valstybės vadovu ir tęsti jo vidaus ir užsienio politiką. Vyriausybė žadėjo, kad kursas nesikeis, bet šalies ateitis miglota ir neaišku, kokių bus Turkmėnijos energetikos politikos pokyčių. Pastaraisiais metais valstybė pardavė dujas tik bendrovei "Gazprom" - Rusijos dujų monopolininkei, kuri patenkina ketvirtadalį Europos dujų poreikių.

"Manau, kad Turkmėnijoje prasideda plataus masto kova dėl valdžios. Tikriausiai joje dalyvaus proamerikietiškos ir prorusiškos jėgos", - sakė vienas analitikas. Pasak jo, dujos - pagrindinis aktyvas, kurį sieks užvaldyti politinės jėgos. "Kol kas dujų tiekimo į Rusiją problemų neturėtų būti, bet vėliau niekas negarantuoja, kad jų neatsiras. Derybose dėl dujų tiekimo vienintelis žmogus, priimantis sprendimus, buvo Turkmėnbašis. Visi kiti neturėjo su tuo nieko bendra", - teigė jis.

Dabar "Gazprom" tiekia dujas iš Turkmėnijos tiesiai į Ukrainą. Tačiau, pasak "Deutsche UFG" analitikų, jeigu po Nijazovo mirties prasidės politinis nestabilumas ir visuomenės bruzdėjimai, dujų tiekimas iš Turkmėnijos bendrovei "Rosukrenergo" gali nutrūkti. Šiuo atveju Ukrainai vėl tektų kreiptis į "Gazprom", kad galėtų užlopyti skylę, galinčią atsirasti, jei būtų tiekimo iš Turkmėnijos pertrūkių.

Tokia situacija gali sukelti Europoje didelį susirūpinimą atsižvelgiant į praėjusio sausio energetikos krizę, kai "Gazprom" užsuko dujas Ukrainai, ir dujų tiekimo pertrūkių buvo kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. "Taip pat manome, kad bendrovės "Gazprom" laukia sunkios derybos su savo kolegomis, kuriems gali iškilti tam tikrų problemų - tiesiogiai ar netiesiogiai - dėl vidaus politinės kovos Turkmėnijoje", - sakoma "Deutsche UFG" analitikų pranešime.

Analitikai nuogąstauja, kad valstybės, kuriai "turkmėnų tėvas" vadovavo daugiau kaip 20 metų, raida po Nijazovo mirties neaiški. "Tikėsimės, kad jų politika bus labiau nuspėjama, kad bus galima užmegzti labiau konstruktyvius tarpusavio santykius, ir šalis taps atviresnė užsienio investicijoms", - sakė Valerijus Nesterovas, kompanijos "Troika Dialog" analitikas.

Remiantis pasaulio energetikos apžvalga, kurią parengė BP ("BP Statistical Review of World Energy"), dujų atsargos Turkmėnijoje siekia 2,9 trilijono kubinių metrų, bet, ekspertų nuomone, jų gali būti daugiau, nes turima informacija padrika, o sovietinė audito metodika neleidžia palyginti rodiklių. Praėjusį mėnesį Nijazovas sakė, kad Turkmėnijos Iolotanės telkinyje yra apie 7 trilijonus kubinių metrų dujų. Net jei šie skaičiai nepasitvirtins, Turkmėnijos dujų atsargos tebebus didžiausios Vidurio Azijoje, o pati šalis bus viena iš daugiausia dujų turinčių valstybių pasaulyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"