TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa nesutaria dėl "bizūno ir riestainio"

2012 12 18 6:00
A.Merkel ir M.Rutte - "bizūno" šalininkai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai nesutaria dėl bendro euro zonos biudžeto. Vokietija nori naujų sutarčių ir reikalauja, kad bendras euro zonos biudžetas būtų mažesnis nei 20 mlrd. eurų.

ES vadovų susitikimas praėjusį penktadienį praėjo sėkmingai. Lyderiai aptarė finansinę pagalbą skolų kamuojamai Graikijai, o ES šalių finansų ministrai susitarė dėl didžiausių euro zonos bankų priežiūros. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as džiaugėsi susitikimo rezultatais ir sėkminga ES finansine politika. "Mes sistemingai dirbome nuo birželio. Sėkmingai svarstėme augimo paktą, fiskalinę sutartį, finansinių sandorių mokestį, Graikijos problemas. Dabar norime įkurti bankų priežiūros instituciją, kuri užtikrins finansinį stabilumą. Euro zonos integracija didėja", - sakė Prancūzijos vadovas.

Tačiau dėl didesnės euro zonos integracijos teks gerokai pavargti. Derybos dėl jos vyksta jau nuo birželio, tačiau ES narės nesutaria dėl konkrečių veiksmų. Bendrija yra pasidalijusi: Vokietija, Nyderlandai, Šiaurės šalys ir Prancūzija bei jos pietų sąjungininkės Italija ir Ispanija. Šios valstybės sprendžia dilemą - kas anksčiau atsitiks: valstybės gaus bendrą finansavimą ar praras suverenitetą. Vienas ES diplomatas pasakė, kad susidarius dabartinei padėčiai reikės imtis bizūno ir riestainio politikos. Pasak jo, vienai pusei reikia didelio bizūno ir mažo riestainuko, kitai - skanaus riestainio ir mažo bizūnėlio. Šiuo atveju bizūnas reiškia sutartimi pagrįstus susitarimus, o riestainis - bendrą euro zonos biudžetą, kuris galėtų būti surenkamas iš finansinių sandorių mokesčio.

Vokietija nori tvirto bizūno. Ji reikalauja, kad Bendrijos narės su ES institucijomis pasirašytų sutartis, įpareigojančias nacionalines vyriausybes įgyvendinti reformas pagal Europos Komisijos rekomendacijas. Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, šių sutarčių privalėtų laikytis ir nacionaliniai parlamentai. Tačiau Pietų Europos valstybėms skaudūs bizūno kirčiai nepriimtini. Jos nori didelio skanaus riestainio ir tikisi iš finansinių sandorių mokesčio surinkti šimtus milijardų eurų į bendrą biudžetą, iš kurio mokamos pašalpos Ispanijos bedarbių armijai ir sprendžiamos Italijos fiskalinės problemos.

"Mes norime paramos ne išmokoms, o konkurencingumui didinti", - pabrėžė A.Merkel. Vokietijos kanclerė pridūrė, kad riestainis gali pasirodyti ne toks jau saldus, nes bendras euro zonos biudžetas būtų labai ribotas ir sudarytų nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Pirmiausia kai kurioms šalims reikėtų susitarti dėl naujo septynerių metų biudžeto, o tik po to galvoti apie bendrą euro zonos biudžetą.

Tokios nuomonės laikosi ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Taigi ES šalims teks gerokai pasistengti, kad susitartų dėl bendro euro zonos biudžeto. Nors Pietų Europos valstybės tikisi sulaukti riestainio jau artimiausiu metu, svajones apie dangiškuosius migdolus teks atidėti iki kitų metų vidurio. Kaip ir bizūną.

"EU Observer", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"