TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa nesutaria dėl svarbiausio posto Briuselyje

2014 06 11 6:00
Jeanas Claude'as Junckeras kaunasi sunkioje kovoje su britų premjeru ir kitomis šalimis, skeptiškai vertinančiomis jo kursą į glaudesnį ES suartėjimą.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujo Europos Komisijos (EK) pirmininko skyrimas suskaldė Europos lyderius ir net gali paskatinti Jungtinę Karalystę pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES).

Centro dešiniųjų lyderiai iš Švedijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų susitiko netoli Stokholmo ieškoti sutarimo dėl Europos reformos. Pats karščiausias klausimas - kas vadovaus Europos Komisijai. Jeano Claude'o Junckero kandidatūrą blokuoja Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel politiką iš Liuksemburgo viešai palaiko. Lyderių derybos šiuo klausimu neformalios.

Tradiciškai EK vadovą skiria ES lyderiai, bet naujos taisyklės reikalauja, kad jie atsižvelgtų į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Sunku pasakyti, kiek jie atsižvelgs, bet Europos Parlamentas turės patvirtinti naują vadovą.

Europos liaudies partija (EPP), didžiausia centro dešiniųjų grupė parlamente, laimėjo daugiausia vietų per gegužės balsavimą, todėl jos narys J. C. Junckeras sako turįs teisę į šį mandatą.

EK pirmininko postas yra svarbiausias Briuselyje, nuo šias pareigas einančio asmens priklauso ES politika tokiose svarbiose srityse kaip ekonomikos reformos, imigracija, ryšiai su svarbiausiomis partnerėmis.

Britų pajėgos

Jungtinė Karalystė, Švedija ir Nyderlandai vadovauja kampanijai prieš EPP remiamą J. C. Junckerą. Ypač prieš jį ir jo įsitikinimą, kad ES narės turi judėti į glaudesnę politinę sąjungą, nusiteikęs D. Cameronas. Jis sako, kad Briuselis ir taip per daug nurodinėja. D. Cameronui labai svarbu, kas pakeis pasitraukiantį EK pirmininką Jose Manuelį Barroso ir dėl to, kad jis žada britams iš naujo derėtis dėl narystės ES sąlygų. D. Cameronas nelaiko J. C. Junckero žmogumi, galinčiu reformuoti ES, - tai būtina po euroskeptiškų jėgų atėjimo į Europos Parlamentą. Be to, D. Cameronas gina ES lyderių, o ne Europos Parlamento teisę rinkti EK vadovą.

Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas taip pat nesutinka su didesniu Europos Parlamento vaidmeniu. Jo manymu, tai, kad kandidatus kelia skirtingos partijos, iškreipia pusiausvyrą tarp institucijų ir neatitinka Lisabonos sutarties dvasios.

J. C. Junckero priešininkų stovyklai priklauso ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Jo manymu, pirmiausia reikia susitelkti į turinį, aptarti, ką EK turės veikti kitus penkerius metus, o paskui ieškoti tam tinkamo asmens.

Italija ir Vengrija taip pat yra D. Camerono sąjungininkės šioje kovoje. "Niekas negali diktuoti", - pareiškė Italijos premjeras Matteo Renzi ir pridūrė, kad reikia patenkinti žmones, o ne kandidatų ambicijas. Per Didžiojo septyneto susitikimą Briuselyje M. Renzi sakė, kad naujasis EK pirmininkas turi pateikti naują darbotvarkę ir padaryti galą taupymo politikai.

Be to, vis garsiau skamba pasiūlymai, kad į šį postą reikia skirti moterį. Dvi moterys galėtų į tai pretenduoti: nuo dešiniųjų - buvusi Prancūzijos finansų ministrė, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, nuo kairiųjų - Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt.

Pavojingi rifai

Jei postą vis dėlto gautų J. C. Junckeras, tai būtų vertinama kaip didžiulis britų premjero pralaimėjimas. Kaip šaukia apžvalgininkai, Didžiojoje Britanijoje įvyks politinis žemės drebėjimas. Jei tos vietos J. C. Junckeras negaus, jo rėmėjai kaltins D. Cameroną ir norės priversti jį sumokėti už tai politinę kainą.

Neką mažiau kebli ir A. Merkel padėtis. Ji patiria didžiulį Vokietijos politikų ir žiniasklaidos spaudimą garantuoti, jog postas atiteks J. C. Junckerui, ir drauge turi būti atsargi, kad nepastūmėtų Jungtinės Karalystės pasitraukti iš ES.

Galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro 28 lyderiai, balsų dauguma. Tai reiškia, kad jokia viena šalis negalės jo vetuoti. Lyderiai ketino susitarti iki ES viršūnių susitikimo birželio 26-27 dienomis, bet dabar tuo abejojama.

Prieš britus nesiklaups

Oficialiai J. C. Junckeras "kaip niekada tikras", kad gaus šias pareigas, bet jo rėmėjų pastangos vaizduoti, tarsi pergalė jau būtų laimėta, kol kas eina perniek. Vis dėlto jis gali laimėti šias pareigas ir net pareiškė centro dešiniųjų parlamentarams: "Aš nepulsiu ant kelių prieš britus." Tačiau tai nebus lengva.

J. C. Junckeras papasakojo apie britų žiniasklaidos prieš jį vykdomą kampaniją ir fotografus, kurie tyko prie jo namų Liuksemburge, klausinėja kaimynų apie jo šeimą. Bulvarinis "The Sun" neseniai paskelbė "šešias priežastis, kodėl J. C. Junckeras yra pavojingiausias žmogus Europoje".

Kita vertus, J. C. Junckeras pripažįsta, kad išrinktas EK pirmininku privalėtų palaikyti gerus darbo santykius ir su Didžiosios Britanijos vyriausybe. "Turime atsižvelgti į britų specifiką", - sakė jis.

J. C. Junckeras yra senbuvis Briuselio koridoriuose, vienas iš euro architektų, aktyviai dalyvavo sudarant tokių šalių kaip Graikija, Portugalija ir kelios kitos gelbėjimo planus, įstūmusius jas į griežtą taupymą. Jis yra svarbiausias A. Merkel sąjungininkas reikalaujant griežtos biudžeto disciplinos euro zonos šalyse. Tačiau jis gina ir Bendrąją žemės ūkio politiką, kuri suryja bemaž 40 proc. ES biudžeto, taip pat Europos solidarumą, kuris reiškia, kad turtingos šalys turi prisidėti vystant skurdesnius ES regionus.

Jei J. C. Junckeras pats pasitrauktų iš varžybų, atsivertų kelias kompromisiniam kandidatui. Tik klausimas, ar Europos Parlamentas, įgyjantis vis daugiau galių ir vis labiau savimi pasitikintis, su tuo sutiktų.

Tarp galimų kandidatų į EK pirmininko postą minima ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir dar daug kitų politikų.

Ateinančiais mėnesiais bus paskirti ir kiti aukščiausi ES pareigūnai: užsienio politikos vadovas (dabar šias pareigas eina britų centro kairiųjų atstovė baronienė Catherine Ashton), naujas Europos Tarybos prezidentas, pakeisiantis Hermaną Van Rompuy, taip pat visa nauja Europos Komisijos komanda.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"