TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa padės Turkijai stabdyti pabėgėlius

2015 12 01 6:00
Pabėgėliai atvyksta į Graikijos Lesbo salą per Egėjo jūrą iš Turkijos - tūkstančiais kiekvieną dieną. AFP/Scanpix nuotrauka

Turkija ir Europos lyderiai sudarė sutartį, pagal kurią Turkija padės suvaldyti migrantų antplūdį į Europą, o mainais už tai gaus bevizį režimą ir atnaujintas derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

Šiuo metu Turkijoje jau susitvenkę 2,2 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, o Turkijos bendradarbiavimas turi padėti užkirsti kelią jiems atvykti į ES. Per Turkiją pereina beveik pusė visų į Europą atvykstančių migrantų. Daugelis bėga nuo karų Sirijoje, Irake bei Afganistane ir prieš kelionę į Europą gyveno laikinose stovyklose Turkijoje. Jiems padėti Europa ir skirs 3 mlrd. eurų.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu šį susitarimą pavadino „istorine diena“ Turkijai palaikant santykius su ES. Jis taip pat nurodė, kad Ankara pagalbai pabėgėliams jau yra išleidusi 8 mlrd. dolerių.

„Mes mokame už Jungtinių Tautų sistemos negebėjimą išspręsti Sirijos problemos, kol krizė nebuvo tiek pažengusi“, – kalbėjo A. Davutoglu Briuselyje.

Turkijos premjeras taip pat pabrėžė, kad „šie 3 mlrd. eurų bus išleisti pabėgėliams Turkijoje, jie nėra skirti Turkijai“.

Iš šios sumos 500 mln. eurų suteiks Europos Komisija, likusius 2,5 mlrd. eurų – ES narės iš savo biudžetų.

Žada nepamiršti žmogaus teisių

Pagal susitarimą, Turkijos piliečiai nuo 2016 metų spalio galės be vizų keliauti į Europos Šengeno zoną, kurioje galioja laisvas judėjimas, be pasų patikros. Tai buvo vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų. Tačiau šios taisyklės įsiteisės tik Turkijai įvykdžius tam tikras sąlygas. Dėl jų įgyvendinimo kai kuriose ES narėse tvyro daug skepticizmo. Kaip nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Turkijos pažanga vykdant susitarimo sąlygas bus vertinama mažiausiai kartą per mėnesį.

Įtarumas Briuselio ir Ankaros santykiuose jaučiamas daug metų – ypač Europai kliūva žmogaus teisių, žodžio laisvės padėtis Turkijoje, vyriausybės įsipareigojimas gerbti demokratijos ir įstatymų viršenybės principus.

Vieno pagrindinių centro dešiniųjų laikraščio Turkijoje redaktorius, suimtas po straipsnio, nepatikusio prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, paskelbė atvirą laišką ES lyderiams, kuriame ragino juos nesuteikti pirmenybės pabėgėlių krizei, pamirštant pagarbą žmogaus teisėms Turkijoje.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pažadėjo, kad Europa nepamiršo nuomonių skirtumų su Turkija šiais klausimais ir prie jų dar būtinai grįš.

Vartai į Europą turi užsiverti

Karui Sirijoje pakursčius migraciją, šiemet į ES jau atvyko maždaug 850 tūkst. žmonių, daugiau kaip 3 500 žuvo ar dingo per šią didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos pabėgėlių krizę. Turkija yra pagrindiniai migrantų ir pabėgėlių vartai į Europą, todėl šio viršūnių susitikimo siekė Vokietija, tapusi pagrindiniu daugumos atvykstančių žmonių kelionės tikslu.

Pasak kanclerės Angelos Merkel, svarbiausias šio susitarimo tikslas – paversti nelegalią migraciją legalia. Pirmiausia kalbama apie tuos migrantus, kuriems nereikia tarptautinės pagalbos. Tokie žmonės turi būti grąžinami į savo šalis. Ir Turkija dabar turės priimti iš Europos grąžinamus migrantus. Pagal pasiektą susitarimą, Turkija įsipareigojo imtis tam tikrų veiksmų, įskaitant griežtesnę kovą su prekeiviais žmonėmis ir bendradarbiavimą su ES dėl žmonių, kurie pripažįstami netinkamais gauti pabėgėlio statusą, grąžinimo.

Derybos nejuda dešimtmetį

A. Davutoglu, susitikime pavadavęs prezidentą R. T. Erdoganą, sakė, kad pasiektas susitarimas „suteiks naujos energijos“ Turkijos stojimo į ES procesui, kuriame faktiškai nepasiekta pažangos nuo 2005 metų, kai prasidėjo derybos dėl konkrečių skyrių. Per dešimtmetį pavyko pabaigti tik vieną iš 35 derybinių skyrių.

Turkijos kelias į ES prasidėjo jau beveik prieš 30 metų, bet kai kurios ES narės nenori priimti į Bendriją tokios didelės musulmoniškos šalies kaip Turkija, jos balsas ES taptų labai svarus. Iš pradžių turkai labai norėjo tapti ES dalimi, bet ilgainiui šis noras gerokai atvėso, o ypač per pastarąjį dešimtmetį, kai gerovė Turkijoje smarkiai išaugo šaliai ir nebūnant ES nare. Daugelis turkų jaučiasi nusivylę ES.

ES sutiko iki gruodžio vidurio pradėti derybas dėl 17-ojo Turkijos stojimo proceso skyriaus, apimančio ekonomikos ir pinigų politiką. Taip pat buvo sutarta kasmet rengti po du ES ir Turkijos viršūnių susitikimus.

Tačiau viršūnių susitikimo išvadose labai miglotai kalbama apie ateities žingsnius, nurodoma tik tai, kad pasirengimas naujų stojimo proceso skyrių atvėrimui prasidės per pirmuosius tris 2016 metų mėnesius. Ankstesniame išvadų projekte buvo minimi penki skyriai, tačiau galutiniame variante apie juos nebeužsimenama.

Derybas komplikavo kai kurių Bendrijos narių, ypač Kipro, pasipriešinimas, turint galvoje ne vieną dešimtmetį tvyrančią įtampą su Turkija dėl šios padalytos Viduržemio jūros salos.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"