TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa pasirinko teisingą kelią

2011 08 04 0:00
J.Stiglitzas teigia, kad JAV turčiai pasisavino pastarųjų 12 metų ekonominį pelną.
Užsienio spaudos nuotrauka

"Pagaliau Europos vadovai rado sprendimą, kaip įveikti Europos krizę", - džiaugėsi garsusis JAV ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas, duodamas interviu Vokietijos internetiniam dienraščiui "Zeit Online".

- Pone profesoriau, liepos 22 dieną Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl dar vieno Graikijos gelbėjimo paketo. Ar dabar valiutos sąjunga išgelbėta?

- Tos dienos vakaro įvykiai buvo labai didelis žingsnis šio tikslo link. Europos vyriausybių vadovai pasielgė labai atsakingai, nes pripažino, kad susidūrėme ne tik su Graikijos, bet ir su visos Europos problema. Euras buvo nebaigtas projektas, kurį Europos vyriausybės stūmė į priekį siekdamos galutinai suformuoti ekonominę Europos architektūrą. Palyginus išlaidas su nauda, šiuo metu Graikijai numatytos pagalbos priemonės visiškai priimtinos. Europa nuo liepos 22 dienos žengia teisingu keliu įveikdama krizę.

- Kaip ES galėtų ateityje neleisti prasiskolinusioms šalims ilsėtis gavus paramos kreditus, o verstų jas toliau taupyti?

- Iki šio laiko sunkumų kėlė ne tik kai kurių euro zonos narių neatsakingas elgesys. Prieš finansų krizę Ispanija ir Airija turėjo perteklinį biudžetą. Remiantis ES sutartimis, šios šalys viską darė teisingai. Klaidingos buvo pačios sutartys, dariusios prielaidą, kad rinka savaime susireguliuoja. Iš tikrųjų nepakankamai reguliuojamos buvo bankų sistemos. Institucijos neatsakingai skolino pinigus ir taip sužlugdė Amerikos bei pasaulio ekonomiką. Todėl pirmiausia daugiausia dėmesio turėtume skirti finansų sistemos reformai. Mums būtinas griežtesnis reguliavimas.

- Būtent šito nuo finansų krizės pradžios veltui laukia piliečiai.

- Visiškai teisingai. Tačiau mes net nereformavome finansų sistemos taip, kaip reikėtų, o bankai galėjo pasinaudoti savo politine įtaka ir trukdyti reformoms. Viename rašte Jungtinėms Tautoms išvardijau, ką skubiai turėtume keisti. Reikia sumažinti reitingų agentūrų valdžią. Būtų gerai įvesti finansinių transakcijų mokestį. JAV ir Europos politikai bei mokslininkai sutaria, kad būtinos esminės reformos. Tačiau bankų įtaka paprasčiausiai per didelė.

- Šiuo metu Jungtinių Valstijų skola siekia 14,3 trln. dolerių. Tai istorinis rekordas. Ar reikėtų restruktūrizuoti JAV skolas, kaip buvo padaryta Graikijoje?

- Jungtinėse Valstijose padėtis visiškai kitokia. Ši valstybė įsiskolino sava valiuta, teoriškai jos Centrinis bankas gali prispausdinti pinigų, kiek tik nori. Tad klausti reikėtų ne to, ar tapsime nemokūs, bet kokią kainą privalėsime sumokėti - infliacija, devalvacija, silpnesniu doleriu. Be abejo, turėsime grąžinti savo skolas. Klausimas tik, ko tas doleris bus vertas.

- Tad būsimųjų kartų laukia pinigų nuvertėjimo fazė?

- Gali būti, kad pasikeis politika. Ekonomiškai, tiesą sakant, paprasta vėl pasiekti biudžeto perviršį. Pačios skolos nėra blogai. Viskas priklauso nuo to, už ką įsiskolino valstybė.

- Tad ką konkrečiai turėtų daryti politikai?

- Pirmiausia, turėtume amerikiečiams vėl duoti darbo, nes nuo to priklauso mokesčių pajamos. Antra, turtuoliams suteikėme mokesčių lengvatų, kurių sau iš viso negalėjome leisti. Jas reikėtų atšaukti. Trečia, šimtus milijardų dolerių išleidome karams, kurie nieko nedavė, ir ginklams, kurie neveiksmingi prieš priešus, kurių nėra. Jei susidariusią padėtį ištaisytume, per būsimuosius dešimt metų turėtume daugiau nei trilijonu dolerių daugiau! Ketvirta, mūsų sveikatos apsaugos sistema neefektyvi - ne tokia, kaip vokiečių. Viskas, ką turėtume padaryti, labai paprasta. Klausimas tik, kada amerikiečiai atsibus ir suvoks, kokias klaidas jie daro formuodami politiką.

- Šiomis dienomis eskaluojamas ginčas dėl vadinamosios JAV skolų ribos. Kodėl iš viso apie tai kalbama, jei ta riba nuolat didinama?

- Skolų riba - tikrai kvailas varžymas. Beprasmiškas! Kongresas priima mokesčių ir išlaidų įstatymus, skolos - šių dviejų dydžių skirtumas. Nereikia priiminėti atskirų įstatymų, tik paprasčiausiai veikti atsakingai ir nuosekliai vadovautis mokesčių bei išlaidų reguliavimo nuostatais.

- Johno Maynardo Keyneso pasekėjai pamokslauja, kad per krizę valstybė turi pinigus leisti, o gerais laikais - juos taupyti. Negi jie iki šiol nepastebėjo, kad nė viena vyriausybė per visą istoriją taip nesielgė?

- Tai nėra visiška tiesa. 1999 ir 2000 metais Billo Clintono vyriausybei buvo pavykę pasiekti biudžeto perviršį. Tuomet priklausiau vyriausybei. Faktiškai laikėmės filosofijos, kad nuosmukio metu vyriausybė investuoja, o esant bumui taupo. Prieš 11 metų mūsų biudžeto perviršis sudarė net 2 proc. BVP. Panašūs į Alaną Greenspaną asmenys net baiminosi, kad grąžinsime visas valstybės skolas. Tačiau vėliau vyriausybę suformavę respublikonai apskritai neturėjo jokios ekonominės filosofijos. Jie leido pinigus, norėdami šiuos perduoti turčiams, neatsižvelgdami į ekonomiką ar ateitį. Už tokią politinę poziciją mūsų nacionalinė ekonomika šiuo metu moka labai brangiai.

- Kodėl turtingieji JAV moka tokius mažus mokesčius?

- Jie ne tik moka mažus mokesčius, bet ir pasisavino visą pastarųjų 12 metų ekonominį pelną! Dauguma amerikiečių šiandien gyvena blogiau nei prieš dvylika metų, jie iš viso negavo jokios naudos iš augimo. Šiuolaikinėje mūsų politinėje sistemoje turčiai galiausiai gali nusipirkti politiką tokią, kokios nori - tereikia paremti rinkimų kovą, pasitelkti lobistus ir pan. Jiems labiau apsimoka investuoti į Vašingtono politiką nei į realią ekonomiką.

 

Vertė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"