TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa pavargo nuo taupymo

2013 05 03 6:36
A.Merkel nepasidavė E.Lettos įkalbinėjimams baigti taupyti, tačiau sutiko, kad paskutinį žodį turi tarti ne Vokietija, o Europa. Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjus ketveriems metams nuo Europoje prasidėjusios bendros valiutos krizės, euro zonoje vis labiau jaučiamas nuovargis dėl begalinio taupymo, todėl prieš jį ima pasisakyti vis daugiau valstybių. Tik Vokietija vis dar gina taupymą, nes jis pasitvirtino. 

Tapęs Italijos premjeru Enrico Letta pareiškė, kad nesibaigiantis sunkmetis stumia žmones į populistų rankas. Net Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso pasakė: "Visą laiką maniau, kad taupyti iš esmės teisinga, tačiau atrodo, kad šiuo metu jau posiekta riba." Jis dar pridūrė, kad politika gali būti sėkminga tik tuomet, jei turi "bent minimalų politinį ir socialinį palaikymą". Visa tai rodo, kad pastaruosius trejus metus vykdytą politiką ketinama keisti.

Tam pritaria ir Europos ekonomikos komisaras Olli Rehnas. "Išlaidavimo ir skolinimosi sumažinimo periodas buvo būtinas siekiant nuraminti rinkas ir sukontroliuoti skolas, ypač periferinėse Europos šalyse, tačiau tam skirtas laikas jau praėjo", - mano komisaras.

Socialistai džiūgauja

Tiesą sakant, Berlyne gimusi taupymo politika niekada neturėjo didelio palaikymo, todėl pasigirdus kalboms apie jos atsisakymą pirmiausia nudžiugo Europos socialistai. Jie trina iš džiaugsmo rankas, kad pagaliau ir J.M.Barroso pripažino, jog "taupymas nėra nei efektyvus, nei socialiai perspektyvus". Šiuo metu jau tik Vokietijos politikai tebetvirtina, kad "deficito mažinimas ir išlaidų apkarpymas užkirto kelią euro zonos žlugimui, o Pietų Europos valstybes paskatino ieškoti būdų, kaip tapti konkurencingesnėms".

Graikijos premjeras Antonis Samaras taupymą apibūdino kaip "Europos didžiąją depresiją", nes per 5 metus jo šalies ūkis susitraukė 25 procentais. Ispanijoje recesija tris kartus gilesnė nei tikėtasi, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiais metais jos ekonomika susitrauks dar 1,6 procento. Dar didesnė Ispanijos bėda - nedarbas, siekiantis 27 procentus. Nelabai kuo turi pasigirti ir Portugalija - nors ji nuo 2010 iki 2012 metų savo skolą sumažino trečdaliu, nedarbas išaugo iki 18 procentų. Maža to, tokios geru savo gyventojų išsilavinimu garsėjusios šalys kaip Airija, Graikija, Italija, Ispanija ir Kipras ima prarasti išsimokslinusius žmones, nes jie ėmė ieškoti darbo kitose valstybėse, ir jau vien tai turėtų jas skatinti keisti dabartinę politiką.

Taupymo šalininkai ima trauktis

Airijai ir Portugalijai suteikti 7 metai ekonomikai atkurti, tačiau Ispanijai, regis, tokio laikotarpio nepakaks biudžeto deficitui sumažinti, o ir visos Europos Sąjungos (ES) deficitas šiuo metu didžiausias per pastaruosius metus. Tad jam sumažinti greičiausiai bus pridėti dar dveji metai, nes jau nebereikalaujama taip smarkiai taupyti.

Šiuo metu Europos vadovai labiausiai bijo nedarbo, recesijos ir euro zonoje augančio nusivylimo. Skolų mažinimas jau nebelaikomas prioritetu. Tačiau vis vien išlieka klausimas, ar Pietų Europos valstybių ekonomikos nustekenimo galima buvo išvengti ir ar tokia turėjo būti euro zonos išsaugojimo kaina.

Vos tik tapęs Italijos ministru pirmininku E.Letta pareiškė: "Italija miršta nuo fiskalinės konsolidacijos. Negalime ilgiau laukti augimo politikos." Jo šalis po dešimtmetį trukusios stagnacijos pateko į labai gilią krizę ir bijoma, kad nepasipiltų įpykusių gyventojų protestai. Šią savaitę E.Letta nuvyko susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandė ją įtikinti, kad visa ES praras žmonių pasitikėjimą, jei nebus augimo. Kadangi E.Letta žinomas kaip aistringas europietis, ne kartą agitavęs už Jungtines Europos Valstijas, jo nusiteikimas prieš taupymą stumia euro zoną į neištirtus vandenis. Ir E.Letta tai daro tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as atvirai ėmė pulti "Vokietijos taupumą" bei "egoistišką ponios Merkel užsispyrimą" ir net pagrasino Berlynui, kad pablogės Prancūzijos ir Vokietijos santykiai.

Jį palaikančiųjų netrūksta ir visoje ES. Nedarbo sumažinimu besirūpinantis komisaras Laszlo Andoras paragino radikaliai keisti ES krizės strategiją. "Jei nebus augimo, neįsivaizduoju, kaip šalys galės sumažinti savo skolas", - sakė jis Vokietijos dienraščiui "Sueddeutsche Zeitung". O tai jau tiesioginis Berlyno puolimas, nes aišku, jog siekiama, kad savo politiką keistų ne tik prasiskolinusios, bet ir sėkmingai besitvarkančios valstybės. "Kitaip valiutų sąjunga subyrės, o susitelkimas ir taip beveik prarastas", - pridūrė komisaras.

Vokietija ima trauktis

Tik A.Merkel visada aistringai gynė taupymo politiką, nes ji pasitvirtino jos šalyje. Net sudarydama kitų metų biudžetą Vokietija numatė patį mažiausią deficitą per pastaruosius 40 metų. Vokietija gali pasigirti, kad jaunimo nedarbas mažiausias Europoje - vos 7,7 proc., o Graikijoje pusė jaunimo neturi darbo. Vokietija - didžiausia eksportuotoja Europoje. Todėl A.Merkel tebemano esanti teisi ir ragina kitus elgtis taip kaip ji.

Tačiau atrodo, kad dabar Vokietija jau linkusi sutikti, jog Prancūzijai reikia duoti daugiau laiko biudžeto deficitui įveikti. Net ir jos krikščionys demokratai teigia nesuprantantys, kodėl vokiečiai turi taip smarkiai taupyti, nors jiems nebūtina griežto taupymo programa. "Sunku paaiškinti vokiečiams, kodėl jie gali išeiti į pensiją tik nuo 67 metų, o graikai gali sau leisti mėgautis pajūrio malonumais", - neseniai pareiškė Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas Michaelis Fuchsas. Be to, vokiečiams nusibodo prisiimti atsakomybę už kitų šalių skolas.

Tačiau A.Merkel vis vien davė aiškiai suprasti, kad jai geriau daugiau kontrolės nei mažiau. "Esame pasirengę pripažinti, kad kai kuriose srityse paskutinis žodis priklauso Europai, kitaip negalėtume tęsti bendros Europos kūrimo", - sakė kanclerė. Tačiau ji nenori, kad Europa prarastų savo konkurencingumą ir atsidurtų tokioje padėtyje, į kokią prieš komunizmo žlugimą buvo patekusi Rytų Vokietija. "Tikrai nenoriu pamatyti, kaip visa Europa ritasi žemyn", - paaiškino savo poziciją kanclerė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"