TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa pradeda busti iš palaimingo sapno

2015 01 10 6:00
Europos Tarybos darbuotojai Strasbūre surengė tylos minutę su plakatais "Nebijau" ir "Aš esu Charlie". AFP/Scanpix nuotraukos

Tokią optimistinę prognozę po žudynių satyrinio laikraščio "Charlie Hebdo" redakcijoje Prancūzijos sostinėje pateikia Sorbonos universiteto sovietologė Francoise Thom. Du broliai užpuolė redakciją ir šaltakraujiškai nužudė 12 žmonių už pranašo Mahometo įžeidimą. Šalyje vyko teroristų medžioklė.

- Kaip reaguoja į žudynes Prancūzijos musulmonai? Ar jų reakcija prancūzų visuomenei atrodo adekvati ir pakankama? Nematyti, kad musulmonų minios būtų ėjusios į gatves protestuoti prieš tai, o visoje Prancūzijoje ir Europoje žmonės solidarizuojasi su "Charlie Hebdo" ir pasisako už žodžio laisvę bei religinę toleranciją.

Prancūzijos policija saugo"Liberation" būstinę, kusioje vakar susitiko šio laikraščio ir "Charlie Hebdo" redaktoriai.

- Žinoma, oficialiai įvairios musulmonų bendruomenės pasisakė prieš pasikėsinimą ir žmogžudystes, bet labai sunku pasakyti, kas vyksta pačiose bendruomenėse. Feisbuke yra labai aktyvių užjaučiančių žmonių, ypač jaunų. Oficialiai mečečių imamai pasmerkė terorizmą, bet sunku nustatyti, kokių pokyčių patiria visa musulmonų mažuma.

- Kaip šie įvykiai keičia prancūzų visuomenę ir jos požiūrį į islamo išpažinėjus? Ar nėra pavojaus, kad bus manoma, jog žudikai atstovauja visiems musulmonams?

- Yra taip manančiųjų, bet sakyčiau, kad tai nėra daugumos požiūris. Ir anksčiau buvo nusistačiusiųjų prieš islamą, o dabar šie jausmai tikriausiai sustiprės. Tačiau svarbiausias klausimas - ar Prancūzijoje bus reakcija taisyti padėtį ir kokios bus padarytos išvados.

- Ar po šių įvykių Prancūzijos visuomenėje jaučiamas susiskaldymas?

- Šiuo metu visai ne. Atvirkščiai, tauta yra vieninga gindama žodžio laisvę. Net manau, jog tai labai naudinga Prancūzijai ir europiečiams, nes jie pradeda busti iš palaimingo sapno, į kurį nugrimzdo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Dabar jie suprato, kad už laisvę reikia kovoti, kad laisvė nėra duotybė. Visa karta, gimusi po Antrojo pasaulinio karo, laisvę laiko savaime suprantamu dalyku. Palengva žmonės pradeda suvokti, kad kova už laisvę vyksta nuolat. Jiems irgi savo ruožtu teks už ją kovoti.

- Tad šiuo atžvilgiu islamistų išpuolį Paryžiuje jūs siejate ir su Rusijos politika?

- Būtent taip.

Kitą dieną po kruvino užpuolimo Paryžiuje žmonės laikė plakatą su užrašu "Aš esu musulmonas, aš esu žydas, aš esu katalikas, aš esu Charlie".

- Tačiau matome Prancūzijos norą vis tiek parduoti "Mistral" karo laivus Maskvai, net ir po Krymo aneksijos bei karo veiksmų Ukrainoje, girdime prezidento Francois Hollande'o žodžius, kad Vladimiras Putinas jau pakankamai nubaustas, tad metas atšaukti sankcijas.

- Prancūzija visuomet buvo silpnoji grandis, o rusai tai visuomet žinojo, todėl ją ir spaudžia.

- Kaip šie įvykiai gali pakeisti žodžio ir spaudos laisvę Prancūzijoje, islamo kritiką ir satyrą? Ar gali atsirasti cenzūra?

- Šito tikrai nebus, nematau jokios rizikos. Visuomenė vieningai sutaria, kad jokių nuolaidų dėl žodžio laisvės negali būti. Prancūzija neišsigando to, kas atsitiko. Veikiau išvados bus priešingos, baimė virs supratimu, kad reikia tvirtesnės politikos.

Francoise Thom: svarbiausia išvada - europiečių prabudimas.

- Ar šie įvykiai gali keisti imigracijos ar švietimo politiką?

- Imigracija yra ne vien Prancūzijos, o visos Europos problema. Tačiau istorija su šiais broliais rodo, kad mūsų auklėjimas neatlieka savo funkcijos, nes šie du jauni žmonės jau nėra imigrantai, jie yra Prancūzijoje gimę imigrantų vaikai ir Prancūzijos mokyklos vaisius. Pats didžiausias klausimas - kaip paaiškinti, kad toks didelis skaičius mūsų piliečių simpatizuoja islamistams. Tai akivaizdus mūsų švietimo sistemos krachas.

Abejoju, ar Prancūzija ims keisti savo švietimo sistemą, nes joje karaliauja kairiųjų ideologija. Tai, kas gaunama mokykloje, iš esmės yra kolonializmo ir jo nusikaltimų istorija. Nesugebėta sukurti noro šlietis prie Vakarų ir Europos kultūros. Mūsų mokykla privalo kurti tokį norą, bet tam tikslui ji turi mokyti Europos kultūros. Jeigu mokykla nesikeis, tai tęsis. Kol neprisikasime prie problemos šaknų. O šaknys yra tai, kad tose šeimose vaikai dažniausiai negauna auklėjimo, vadinasi, jie turi gauti jį mokyklose, o mokykla nepajėgi to padaryti.

- Ar šie įvykiai uždega žalią šviesą per kitus rinkimus tokioms jėgoms kaip Marine Le Pen ir jos Nacionalinis frontas?

- Tai padės gauti papildomų rinkėjų ir sustiprins jos pozicijas, bet labai daug priklausys nuo to, kaip elgsis kitos partijos. Vis dėlto nemanau, kad ji laimėtų.

Galbūt esu nusiteikusi pernelyg optimistiškai, bet manau, kad svarbiausia šių įvykių išvada - europiečių prabudimas. Jie jau ima busti po ilgo miego, pradeda suprasti, kad turi savo civilizaciją ir kad ją reikia ginti. Iki šiol apie tai nebuvo susimąstoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"