TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa pradundėjo per neramius 2012-uosius

2012 12 28 5:30
Pora nusprendė apsikabinti ir pasibučiuoti po rausva neonine širdimi, kuri papuošė Europos Parlamentą Briuselyje. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Visokių negandų plakamos Europos Sąjungos (ES) 2012 metų traukinys pagaliau atrieda į stotį. O kol jis dardėjo, ES atstovai pelnė Nobelio taikos premiją ir ją atsiėmė pilnomis kišenėmis... skolų. Vis dėlto metams baigiantis bendrumo jausmas sustiprėjo.

Gruodžio pradžioje atrodė, kad ES pasitiks Naujuosius metus kaip niekada susiskaldžiusi, tačiau paskutinis viršūnių susitikimas suteikė vilties. ES nebėra tokia trapi kaip metų pradžioje ir juos užbaigia gerokai sustiprėjusi, nors ir daug problemų dar lieka neišspręstų. Skolų krizė dominavo visus 2012 metus, nustumdama visa kitą į šoną: pilietinį karą Sirijoje, Artimųjų Rytų konflikto paaštrėjimą, sukrėtimus Egipte. Net ir tokiems kur kas aktualesniems klausimams kaip Serbijos bei kitų buvusios Jugoslavijos šalių integravimas ES neskyrė nei pakankamai laiko, nei energijos. Tapti ES nare rengiasi Kroatija. Tačiau per pastarąjį viršūnių susitikimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo tiesmuka: laikas tam nepalankus, nes "mes labai atidžiai stebėsime Kroatijos ekonomiką ir konkurencingumą". Dabar, bent jau kurį laiką, svarbiausias dalykas bus pinigų sąjungos stiprinimas.

Gūdžiausias metas

Kai kurie teigia, kad krizė jau pasiekė viršūnę, o jeigu norime žinoti, kada ir kur tai nutiko, atsakoma: anksčiau šiais metais. Tuomet, kai Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad "Europos projektas ir jo laimėjimai nėra negrįžtami".

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas taip pat baisėjosi Europos jaunimo nedarbu, vadino jį gėda ir Europos rykšte.

Vyravo niūri nuotaika. Kai kas net prabilo apie euro žlugimą.

Šalis, labiausiai apraudota ir išgirdusi daugiausia įspėjimų bei palinkėjimų, buvo Graikija. Dabar jos ekonomiką tempia antrasis tarptautinės pagalbos paketas - privatūs skolintojai jau nurašė neįsivaizduojamas Graikijos skolas. Pagalbos davėjai lūkuriavo norėdami įsitikinti, ar Atėnai imsis ko nors panašaus į patikimą taupymą ir įstatymų reformą. ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas apibendrino glaustai: "Šalis visą dešimtmetį gyveno ne pagal išgales."

Tuo metu Atėnams patyliukais buvo patariama trauktis iš euro zonos. Gegužę Austrijos finansų ministrė Maria Fekter patarė Graikijai visiškai išeiti iš ES ir tik tada pradėti rengtis narystei. "Tuomet mes ir sužinosime, ar Graikija apskritai pasirengusi būti nare", - sakė M.Fekter. Ministrė akivaizdžiai turėjo galvoje tai, kad įsivesdama bendrus Europos pinigus Graikija klastojo finansines ataskaitas.

Laimėtojai ir pralaimėtojai

Tačiau vasarą euro zonos šalių gelbėjimo kursas staiga pasikeitė. Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi netikėtai paskelbė skubią priemonę - neribotais kiekiais pirkti labiausiai krizės paveiktų euro zonos valstybių obligacijas. Tikslas - sumažinti skolinimosi palūkanas. Vokietijos Bundesbankui ir šiandien tai atrodo nedovanotina nuodėmė, tačiau kiti tai vertina kaip euro išgelbėjimą politikams labai nemaloniu būdu.

Viršūnėms susitikus nesutarimai kaip niekada išryškėjo. Naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, palaikomas Italijos premjero Mario Monti, nusprendė, kad iki tol visoje Europoje taikomas griežtas taupymo priemones reikia sušvelninti. Po susitikimo A.Merkel buvo laikoma derybų pralaimėtoja. Europoje padvelkė šaltukas.

Europos Parlamento žaliųjų atstovė Rebecca Harms sakė: "Kol ginčijamės, ar ponia Merkel pralaimėjo, o ponas Monti laimėjo, ar Pietūs prispaudė Šiaurę, ar priešingai, man sunku patikėti, kad einame teisingu keliu, kuris išves Europą iš krizės."

Visi vienoje valtyje

ES skirta Nobelio taikos premija ne tik nepagerino atmosferos, bet, tiesą sakant, dar labiau ją pablogino. Lapkritį atmosfera dar kartą įkaito šalims nesusitariant nei dėl ES biudžeto, nei dėl naujausio pagalbos Graikijai paketo, nei dėl ateities kurso gelbstint eurą. Tačiau pastarosiomis savaitėmis, atrodytų, visi staiga susivokė sėdį vienoje valtyje. Metų pabaiga padovanojo plataus masto konsensą - didžiulis skirtumas nuo metų pradžios.

Euro zona nesubyrės; nė viena šalis neišeis; susitarta net dėl stipresnių šalių ilgalaikės pagalbos silpnesnėms. Mainais į tai gavėjos įsipareigojo vykdyti struktūrines reformas. Be tokių jungtinių pastangų, pabrėžė A.Merkel, pavojus kyla ne tik eurui, bet ir Europai tapti priklausomai nuo kitų pasaulio regionų. "Jeigu tiesiog užmerksime prieš tai akis, nebepajėgsime drauge garantuoti gerovės ateities kartoms", - pareiškė ji Briuselyje.

Ši abipusė priklausomybė - vieni duoda, kiti reformuojasi - patinka ne visiems. Kai kuriose šalyse viršų ima galingos nacionalinės srovės. Tačiau yra daug ir tokių, kuriems bendro Europos likimo jausmas baigiantis 2012-iesiems sustiprėjo.

dw.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"