TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa prašo Kinijos pagalbos

2012 02 15 8:50

Skolų krizės purtoma Europa laukia, kad Kinija investuotų į Europos finansinio stabilumo fondą. Pekinas žada padėti, bet neskuba įsipareigoti.

Kinijos ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitiko Pekine derybų, kuriose dominuoja Europos skolų krizė. Pekinas svarsto galimybes padėti su skolomis besigrumiančiam žemynui.

Sumažinti reitingai

Metinis viršūnių susitikimas surengtas tuo metu, kai JAV agentūra "Moody's" sumažino Italijos, Ispanijos ir Portugalijos kreditų reitingus bei perspėjo, kad Prancūzija, Didžioji Britanija ir Austrija, vis dar turinčios aukštą AAA reitingą, darosi vis pažeidžiamesnės, o jų ekonomikos perspektyva - neigiama. Didžioji Britanija įspėta, jog yra 30 proc. tikimybė, kad ji praras šį reitingą per 18 mėnesių. Vadinasi, išaugs šalies skolinimosi kaina.

Didžioji Britanija šį įvertinimą pavadino "realybės pasitikrinimu", o Austrija apgailestavo, kad "Moody's" neatsižvelgė į griežtas priemones, kurių Viena jau ėmėsi. Dėl jų Austrijos biudžeto deficitas nuo šių metų turi pradėti mažėti. Be to, Austrija nesutinka su "Moody's" nuomone, kad jos bankams reikia naujos valstybės paramos. Prancūzija pareiškė toliau vykdysianti politiką, kuri padėtų skatinti konkurencingumą bei augimą ir mažinti deficitą.

Geri ketinimai

Į Pekiną susitikti su premjeru Wen Jiabao bei prezidentu Hu Jintao atvyko ES prezidentas Hermanas van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Vizito išvakarėse Kinija pareiškė, kad Europos skolų krizė jau pasiekė "kritinį" lygį, o tai kelia Pekinui vis didesnį susirūpinimą. Mat Europa yra didžiausia Kinijos eksporto rinka.

ES lyderiai nori, kad Pekinas investuotų į Europos stabilizavimo fondą, kuris buvo sukurtas siekiant padėti skolų smaugiamoms valstybėms. Kinija turi apie 3 trln. užsienio valiutos rezervą - didžiausią pasaulyje. Anksčiau šį mėnesį Wen Jiabao sakė, jog Kinija svarsto tokio investavimo galimybę, bet kol kas tvirto įsipareigojimo nėra deklaravusi. Aiškesnės Kinijos pozicijos buvo laukiama per šį viršūnių susitikimą.

"Kinija tvirtai pasirengusi paremti ES dėl skolų problemos. Mūsų žodžius atitinka mūsų veiksmai", - po derybų pareiškė Wen Jiabao per bendrą su ES lyderiais spaudos konferenciją.

H.van Rompuy pasveikino šį pasisakymą, tačiau apžvalgininkai akcentuoja ką kita: ES delegacija neišpešė iš Kinijos norimo įsipareigojimo.

Abipusė nauda

Apžvalgininkai sako, kad pirmadienį Kinijos komunistų partijos spaudoje pasirodęs straipsnis atskleidė Kinijos požiūrį į ES ir poziciją derybose. "Kinija neturi ambicijų ar pajėgumų "išpirkti" arba "kontroliuoti" Europą, kaip teigė kai kurios Europos žiniaskalidos priemonės, bet remia eurą ir ES", - komentavo užsienio politikos akademikas Feng Zhongpingas.

Savo ruožtu ES pareigūnai prieš susitikimą pabrėžė abipusius Kinijos ir Europos interesus. "Glaudžiau bendradarbiaudamos ES ir Kinija gali pakeisti padėtį ir raškyti abipusę ekonominę naudą bei patenkinti abiejų tautų poreikius", - teigė H.van Rompuy.

Po susitikimo su Wen Jiabao jis paragino Kiniją pagerinti prieigą prie Kinijos rinkų Europos kompanijoms. Užsienio firmos dažnai skundžiasi, kad Kinija proteguoja savo kompanijas ir išstumia užsienietiškas iš kai kurių rinkų, ypač valstybinių užsakymų srityje. H.van Rompuy taip pat paragino sudaryti "vienodą veikimo lauką" ir gerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą Kinijoje.

Vasario 14 dienos ES ir Kinijos viršūnių susitikimas Pekine yra jau keturioliktas. ES ir Kinija užmezgė diplomatinius santykius 1975 metais. Dabar Kinija yra trečia didžiausia pasaulio ekonomika po ES ir JAV bei didžiausia pasaulio eksportuotoja. Drauge didėja ir jos politinė galia. ES yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė, mažai trūksta, kad ir Kinija taptų didžiausia ES prekybos partnere (dabar yra antra po JAV). Prekybos apimtys tarp abiejų šalių siekia 560 mlrd. eurų.

BBC, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"