TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa reikalauja traukti romus iš skurdo

2011 04 11 0:00
Čigonų muzikantai Budapešte.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija (EK) paprašė visų 27 Europos Sąjungos (ES) narių iki šių metų pabaigos pateikti nacionalines strategijas, kaip pakelti romų (čigonų) gyvenimo standartus.

Visoje Europoje gyvenantys romai yra labai atsilikę nuo kitų piliečių išsilavinimu, sveikatos priežiūra, būstu ir galimybėmis įsidarbinti.

ES tyrimas rodo, kad tik 42 proc. romų vaikų baigia pradinę mokyklą (ES vidurkis - 97 proc.). Kitas tyrimas, atliktas šešiose ES narėse, atskleidė, kad tik 10 proc. romų lanko vidurinę mokyklą. Tai dar aktualiau dėl to, kad romai - daugiausia jauni žmonės. Jų amžiaus vidurkis - 25 metai, kai tuo metu kitų europiečių amžiaus vidurkis - 40 metų.

ES darbo ir socialinių reikalų komisaras Laszlo Andoras pareiškė, kad "šitokia romų atskirtis yra nepriimtina XXI amžiaus Europoje". Komisaro, kuris pagal tautybę yra vengras, žodžiais, pastaraisiais metais daugumos romų gyvenimo sąlygos ir jų santykiai su didžiąja visuomenės dalimi tik pablogėjo. Taigi EK praėjusią savaitę (bal. 5) pateikė įstatymo, skirto socialinei maždaug 10-12 mln. Europos romų atskirčiai mažinti, projektą.

Taip pat ES pagrindinių teisių agentūra rinks duomenis ir stebės, kaip šalys narės siekia EK nustatyto tikslo. ES teisingumo komisarė Viviane Reding savo prioritetu paskelbė žiūrėti, kad "narės padėtų garantuoti, jog visi romų vaikai baigs bent pradinę mokyklą".

Tačiau romų organizacijos Briuselio planą jiems padėti negailestingai sukritikavo. Jų atstovai pavadino įstatymo projektą "nuviliančiu", nes, jų žodžiais, pačioms narėms pavesta kovoti su mažumos diskriminacija, o tokios vyriausybės kaip, pavyzdžiui, Vengrijos, kuri dabar pirmininkauja ES ir turi nemenką romų mažumą, vyriausybė to nė nenori.

Matthias Verhelstas iš Europos romų liaudies organizacijos tinklo akcentavo, kaip elgiamasi su čigonais Vengrijoje, kur toleruojami tokie dalykai kaip žygiai su deglais per romų getus ir neapykantos kupinos kraštutinių dešiniųjų "Jobbik" partijos bei jos šalininkų kalbos.

EK pripažįsta, kad iki šiol ES narės nenoriai skyrė deramų išteklių romų projektams - panaudota tik 100 mln. iš esamų 26,5 mlrd. eurų, o Komisija gali jas nebent pabarti ir sugėdinti, nes kitų įrankių padėčiai keisti neturi.

"Tai ne grožio konkursas, - piktinosi V.Reding, paklausta kurios šalys blogiausiai diegia programas romams. - Reikia spręsti problemas, o jos skirtingos Bulgarijoje, kuri turi šimtus tūkstančių romų (800 tūkst. iš 8 mln. Bulgarijos gyventojų, arba 10 proc. - red.), ir Liuksemburge, kuriame jų yra vos keli šimtai".

Nors Vengrijoje romų padėtis ypač bloga, šios mažumos integraciją į visuomenę šį pusmetį ES pirmininkaujantis Budapeštas įrašė į savo pirmininkavimo prioritetų sąrašą. Kai kurios tendencijos Vengrijoje - bauginančios. Yra demografų, kurie teigia, jog 2050-aisiais daugiau nei pusė Vengrijos gyventojų bus čigonai.

Pernai Prancūzijos vykdytos romų deportacijos į Rumuniją ir Bulgariją sulaukė aštrios kritikos Europoje. Komisarė V.Reding tuos įvykius pavadino žadintuvo skambučiu: priminimu, kad yra teisės, kurios turi būti įgyvendintos. Briuselis ir Paryžius apsisvaidė piktomis frazėmis, o prezidentas Nicolas Sarkozy žadėjo priimti nacionalinius įstatymus, kurie susikirstų su ES įtvirtinta laisvo judėjimo teise.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"