TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa rengiasi dujų karui

2014 06 04 6:00
Dujotiekio "Pietų srautas" vamzdžiai gaminami Žemutiniame Naugarde. Reuters/Scanpix nuotrauka

Akivaizdi grėsmė Europos Sąjungos (ES) energetiniam saugumui iškilo tada, kai vienas stambiausių jos gamtinių dujų tiekėjų tapo nebepatikimas. Ukrainos krizė privertė Europą ieškoti būdų, kaip mažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

ES rengiasi naujam galimam dujų karui su Rusija ir sprendžia, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tačiau suderinti visų šalių interesus ne visada lengva.

Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) pagrasino nubausti Bulgariją, nes kai kurios dujotiekio "Pietų srautas" tiesimo per šią šalį sutarties dalys prieštarauja ES vidaus rinkos taisyklėms. EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso apie tai pranešė Bulgarijos ministrui pirmininkui. Rusijai EK siūlo stabdyti "Pietų srauto" projekto įgyvendinimą, kol jis visiškai atitiks ES teisės aktus. Projektas turi atitikti ES energetinio saugumo strategiją. Rusija ginčija ES nuostatas, draudžiančias tai pačiai bendrovei valdyti vamzdynus ir skirstymo tinklus.

Bulgarija suteikė teisę tiesti "Pietų srautą" per savo teritoriją kompanijai, priklausančiai Genadijui Timčenkai. O šis veikėjas įtrauktas į Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų, kuriems JAV taiko sankcijas, sąrašą. Panašiame ES juodajame sąraše G. Timčenkos nėra.

Bulgarija neatsisakys projekto

Neoficialiais duomenimis, susitarimo vertė - daugiau kaip 3,3 mlrd. eurų. "Gazprom" praneša, kad per Bulgariją einantis "Pietų srauto" ruožas yra technologiškai sudėtingiausias ir reikalaujantis daugiausia kapitalo. Visas dujotiekio maršruto per Bulgariją ilgis - 540 kilometrų. Dar numatyta statyti priėmimo terminalą ir tris kompresorines. Darbai turi prasidėti jau liepą, ir Bulgarija, nepaisydama ES ir Maskvos priešpriešos dėl Ukrainos, nusiteikusi vykdyti šias statybas. Kaip sakė šalies energetikos ministras, bulgarai neleis, kad politinės priežastys blokuotų projektą.

16 mlrd. eurų kainuosiantis 2,4 tūkst. km ilgio "Pietų srautas" drieksis per Bulgariją, Serbiją, Vengriją ir Slovakiją, dar galima atšaka į Austriją. Dujotiekio galia sudarys 63 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Jos "Pietų srautu" turi pradėti tekėti nuo 2015 metų, o suplanuotą pajėgumą pasiekti 2018-aisiais. Šis pernai gruodį pradėtas tiesti dujotiekis yra strategiškai svarbus „Gazprom“ ir leistų pumpuoti dujas į ES, aplenkiant Ukrainą.

„Pietų srauto" akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF, Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI. Rusija jau nutiesė dujotiekį „Šiaurės srautas", dauguma jo akcijų priklauso „Gazprom“, dujos pumpuojamos į Vokietiją, aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.

Jei Rusija įgyvendintų savo grasinimą ir išjungtų dujas Ukrainai, kaip, beje, jau yra buvę, tai neišvengiamai atsilieptų ir Europai. Energetikos komisaras Guntheris Oettingeris pabrėžia, kad ES negali leistis tapti politinio ir komercinio šantažo auka. Komisaras yra minėjęs, jog pirmiausia reikėtų atlikti "streso testus". Jie padėtų atskleisti, kas nutiktų ES šalims, jei šios liktų be rusiškų dujų. Tačiau tokie testai dar neparengti, be to, juos derėtų atlikti prieš žiemą. EK manymu, yra dvi galimybės: išsiaiškinti visos ES riziką arba tik tų valstybių, kurios labiausiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Šešios ES narės, tarp jų Lietuva, nuo rusiškų dujų priklausomos 100 procentų. Atlikęs tokius testus Briuselis turėtų sukurti veiksmų susiklosčius nepaprastajai padėčiai mechanizmą.

Vienas greitų sprendimų būtų kaupti dujų atsargas. Kiti variantai - mažinti dujų vartojimą kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, šildymo, taip pat galimybė nukreipti jų srautą kita kryptimi. Tai reiškia, kad šalis, gerai apsirūpinusi dujomis, dalį jų gali nukreipti į kitą valstybę, kuriai tiekimas yra sutrikęs arba nutrūkęs. Beje, tokiam grįžtamajam dujų tiekimui į Ukrainą rengiasi Slovakija, jei Rusija užsuktų čiaupą nepaklusniai kaimynei.

Lenkijos iniciatyva

Kilus Ukrainos krizei ir įsitikinus, kad prezidento V. Putino Rusija nebegali būti patikima partnerė, Lenkija pirmoji iškėlė iniciatyvą sukurti Europoje vieną agentūrą, kuri tvarkytų dujų pirkimo reikalus. Mat jei ES pirktų dujas centralizuotai, o ne kiekviena jos narė atskirai derėtųsi dėl kainos, valstybės išvengtų "Gazprom" spaudimo ar net šantažo. Be to, būtų galima susitarti dėl visoms vienodos geriausios kainos ir apskritai tokia politika labai palengvintų derybas su trečiosiomis šalimis.

Šio premjero Donaldo Tusko siūlomo įstatymo esmė yra bendras ES gamtinių dujų pirkimas iš „Gazprom“ pagal vieną susitarimą. „Ponas Tuskas iškrito iš ąžuolo“, - taip į šį pasiūlymą reagavo „Gazprom“. Rusijos dujų eksportuotoja Lenkijos idėją vertina kaip tolimą nuo ekonominės realybės ir net vadina kvaila.

Kol kas EK tikrina, ar toks modelis neprieštarauja Europos sutartims, konkurencijos įstatymams, teisės normoms, reguliuojančioms Europos vidaus rinką, ir Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms.

Komisaras G. Oettingeris yra kitokios nuomonės šalininkas. Jis sako, kad dėl apsirūpinimo dujomis Europa turi priimti tokį patį sprendimą, kokį priėmė dėl naftos. Reikia šiuolaikinės infrastruktūros, kuri susietų Europos šalis ir leistų tiekti dujas visomis kryptimis, skatintų konkurencinę kovą, kuri ir mažintų kainas.

Naujų šaltinių paieškos

Net jei konflikto Ukrainoje pavojus išnyks, V. Putino Kremlius ir toliau kels rimčiausią ES energetinio saugumo problemą. Iš viso "Gazprom" tiekia 27 proc. Europoje sunaudojamų dujų. 15 proc. jų keliauja per Ukrainą, kitos - dujotiekiais "Šiaurės srautas" ir "Jamal", per Baltarusiją ir Lenkiją. Tie 15 proc. daug svarbesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes kai kurios ES narės, tokios kaip Bulgarija, Rumunija ir Slovakija, yra izoliuotos nuo likusios rinkos.

Per artimiausius penkerius metus naujais didžiausiais dujų šaltiniais Europai greičiausiai taps dujotiekiai, kurie drieksis nuo Kaspijos jūros šelfų Azerbaidžane. Todėl ES laukia derybos su Azerbaidžanu ir Turkmėnija. Papildomų 10 mlrd. kubinių metrų dujų iš bet kurio šių šaltinių pakirstų "Gazprom" kainas ir dominavimą rinkoje.

Kai kas mano, kad Rusija elgsis kaip Sovietų Sąjunga, nenustojusi tiekti Europai energijos ir šaltojo karo metais. Tačiau lyginti Rusiją su SSRS nėra tikslu, ypač turint galvoje V. Putino polinkį į regioninį destabilizavimą siekiant patenkinti savo ambicijas.

Kad ateityje atsiribotų nuo rusiškų dujų, ES turi veikti greitai. Didelio noro grįžti prie anglių nėra, nes jos teršia aplinką. Būtų galima keisti neigiamą nusistatymą prieš atominę energetiką, ypač Vokietijoje, bet tai nelengva. Trečias ir ekologiškai saugiausias būdas - plėtoti savą skalūnų dujų gamybą ir vėjo energetiką.

"The New York Times", "El Pais", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"