TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa rengiasi išgauti skalūnų dujas

2013 04 25 8:16
Skalūnų dujų gavybos įrenginiai netrukus atsiras Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Belgijoje. AFP/Scanpix nuotrauka

Skalūnų dujų gavyba atveria Europai galimybę sumažinti priklausomybę nuo dujų importo. Nors šiai gavybai priešinasi aplinkosaugininkai ir Rusija, ledai pajudėjo jau daugelyje Europos valstybių.

Belgijos Kempeno kalnakasių regionas kitados išgyveno anglių bumą. Tačiau angliakasyba jame sustojusi. Šiandien šis Belgijos regionas - išteklių žvalgybininkų dėmesio centre. Kempene jie atrado dideles skalūnų dujų atsargas. Šios hidraulinio skaldymo būdu išgaunamos dujos sukėlė tikrą revoliuciją Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sektoriuje. Ar ji pasieks ir Europą?

Sumažins priklausomybę

"Europoje skalūnų dujų potencialas milžiniškas. Europa nieko nepraras, priešingai, daug išloš, jeigu pradės skalūnų dujų gavybą", - sakė Didžiosios Britanijos Daramo universiteto profesorius Richardas Daviesas.

JAV gamtinių dujų rinkoje skalūnų dujos šiuo metu sudaro daugiau kaip 20 procentų. Prognozuojama, kad 2030-aisiais jų dalis sieks net 50 proc. rinkos. Skalūnų dujos leido Amerikai sumažinti priklausomybę nuo dujų importo ir padėjo paprastiems gyventojams. Amerikiečiai už šildymą moka kelis kartus mažiau negu Europos valstybių gyventojai.

Skalūnų dujų ieškotojai Europoje jau trina rankas. Jie tiki, kad Senąjį žemyną aplankys sėkmė ir šis taps mažiau priklausomas nuo dujų importo. Dėl skalūnų dujų ypač džiaugiasi britai. Išteklių žvalgybininkai nustatė, kad jos patenkins Didžiosios Britanijos poreikius iki šio šimtmečio pabaigos.

Kviečia užsienio kompanijas

Skalūnų dujų gavyba susidomėjo ir Lenkija. Lietuvos kaimynė apskaičiavo, kad skalūnų dujų atsargų šaliai užtektų šešiasdešimčiai metų. "Jos sumažintų priklausomybę nuo rusiškų dujų. Nešoktume pagal "Gazprom" dūdelę, nes patys sugebėtume patenkinti energetinius poreikius", - kalbėjo išteklių žvalgybos įmonės atstovas Piotras Morawskis.

Rytų Europos valstybėms skalūnų dujų gavyba dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos ypač aktuali. Jos kviečiasi užsienio išteklių žvalgybos kompanijas, kurios pradeda eksploatuoti pirmuosius šių dujų telkinius. "Shell" ir Ukrainos vyriausybė jau pasirašė 10 mlrd. dolerių (26,58 mlrd. litų) kontraktą dėl skalūnų dujų gavybos.

Milijardinėmis sutartimis džiaugiasi ir ispanai. Ekonomikos nuosmukio kamuojama valstybė apskaičiavo, kad jos žemės gelmėse glūdinčių skalūnų dujų vertė galėtų siekti 900 mlrd. dolerių (2,39 trln. litų). "Tai būtų išsigelbėjimas Ispanijai. Sumažintume dujų importą ir gautume milžinišką pelną", - džiaugėsi energetikos ekspertas iš Ispanijos Fernando Barajezas.

Aplinkosaugininkai sunerimę

Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. Dėl skalūnų dujų gavybos nerimauja aplinkosaugininkai. Jie teigia, jog šis procesas - hidraulinis skaldymas - gali sukelti žemės drebėjimus ir užteršti požeminius vandenis, ežerus bei upes.

"Incidentai, per kuriuos buvo užterštas JAV oras ir vandens telkiniai, gąsdina europiečius. Europoje rizikingiau išgauti skalūnų dujas, nes jos glūdi giliau, be to, žmonių gyvenamose vietovėse. Tai gali sukelti nepatogumų gyventojams", - tvirtino prieš skalūnų dujų gavybą kovojantis aktyvistas Antoine'as Simonas.

Jam pritariantys mokslininkai, be kita ko, teigia, jog skalūnų dujų bumas pagreitins pasaulinį atšilimą ir pakenks atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai. Kelios Europos valstybės jau atsižvelgė į mokslininkų rekomendacijas. Prancūzija, kurios žemėse glūdi didžiausi skalūnų dujų telkiniai Europoje, įvedė penkerių metų draudimą išgauti šias dujas hidraulinio skaldymo būdu. Nyderlandai, Bulgarija, Liuksemburgas ir Čekija paskelbė stebėsenos laikotarpį.

Papiktino rumunus

Palankiausiai skalūnų dujų gavybą vertina Didžiosios Britanijos vyriausybė. Ji panaikino draudimą naudoti hidraulinį skaldymą ir pradėjo masinę skalūnų dujų gavybą. Jungtinės Karalystės pėdomis pasekė Rumunija. Kovo mėnesį šalies valdžia nutraukė metų trukmės stebėsenos laikotarpį ir ėmėsi skalūnų dujų gavybos. Rumunija turi kuo džiaugtis. Bendruose šios valstybės ir kaimynių Vengrijos bei Bulgarijos telkiniuose glūdi daugiau kaip 538 mlrd. kubinių metrų dujų. Jų šalies poreikiams patenkinti užtektų 40 metų.

Tačiau ne visi rumunai džiaugiasi prasidėjusia skalūnų dujų gavyba. Tūkstančiai žmonių išėjo į Bukarešto gatves protestuoti prieš vyriausybės sprendimą, kuris suteikė teisę milžinei "Chevron" eksploatuoti skalūnų telkinius. Protestuotojai skandavo: "Suskaldykime "Chevron!", "Neatiduosime Rumunijos žemių užsieniečiams!", "Rumunijai gresia ekologinė katastrofa!" Vienas protesto dalyvių Mircea Marinescu tiesiai pareiškė: "Skalūnų dujos - ne išeitis. Jų gavyba sudarkys kraštovaizdį, o užsieniečiai gaus milžinišką pelną. Rumunijai liks tik baniai (smulkūs rumunų pinigai -aut.)."

Prabanga atsisakyti

Skalūnų dujų gavybos šalininkai tikina, kad atsisakyti jų - per didelė prabanga Europai. "Europos Sąjungos priklausomybė nuo importuojamų dujų siekia 60 procentų. Didėjant paklausai ir mažėjant dujų tiekimui iš Bendrijos valstybių ji galėtų šoktelėti ir iki 80 procentų. Skalūnų dujų gavyba gerokai sumažintų šią priklausomybę", - aiškino bendrovės "Shale Gas Europe" patarėja Monica Cristina. Ji įsitikinusi, kad skalūnų dujos Europos pramonei suteiktų daugiau konkurencingumo. "Esant didesniam dujų rezervui jų kaina turėtų kristi. Tai sumažintų daugelio įmonių išlaidas. Mažesnėmis sąnaudomis pagaminta produkcija kainuotų pigiau ir leistų ES valstybėms laisviau konkuruoti su JAV bei Kinija globalioje rinkoje", - vardijo M.Cristina.

Tačiau skalūnų dujų šalininkams kyla ir abejonių, kad šių dujų gavyba gali neatsipirkti. Jie remiasi Lenkijos pavyzdžiu. Čia "Exxon Mobil" metė skalūnų dujų paieškas, nes nesugebėjo tinkamai jų išgauti ir dėl to patyrė didelių nuostolių.

Rusija nuogąstauja

Skalūnų dujų gavyba Europoje privertė už galvos griebtis didžiausią dujų importuotoją Rusiją. Kaip teigia jos ekonomikos ir energetikos ekspertai, dėl skalūnų dujų per ateinančius 10-15 metų Rusijos naftos ir dujų eksportas kris 20 procentų. Dėl to šalis praras daug įplaukų į biudžetą, sulėtės jos ekonomikos augimas.

Rusijos mokslininkai analizavo ir pasaulines dujų tendencijas. Jie nuogąstavo, kad dėl skalūnų dujų gavybos dalį Amerikos rinkos praradęs Kataras atrado naują nišą Senajame žemyne. "Europa ėmė pirkti pigesnes Kataro dujas. Dėl to Rusija patyrė daug žalos. Jeigu europiečiai pradės išgauti ir skalūnų dujas, tiek "Gazprom", tiek visa Rusija turės milžiniškų ekonominių nuostolių", - sakė mokslininkas Dmitrijus Pesneriovas.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"