TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa ruošiasi pažaboti bankus

2012 08 07 6:11
AFP/Scanpix nuotr.

Galima domėtis bankų sandoriais, bet skolų krizę gali sustabdyti tik politikų ryžtas ir nuosekli Europos bankų priežiūros sistema. Apie tai rašo Vokietijos savaitraštis "Stern". 

Sunku neturėtų būti: Angelai Merkel ir jos kolegoms Europos Sąjungoje tereikia pasiryžti ir gerai užtvoti per nagus bankams, draudikams ir visiems kitiems, norintiems keistais būdais pasidauginti pinigų. Dėl to ne tik sumažėtų skolos, bet ir Europa taptų teisingesnė. Europos valstybių vadovams tereikia įvertinti savo Briuselyje priimtus sprendimus ir įvesti Europos bankų priežiūrą bei kontrolę.

Susipynimo kaina

Valstybės ir bankai glaudžiai susipynę: vieni negali be kitų. Be bankų nesiplėtotų ekonomika, o valstybinių obligacijų niekas nepirktų. Be valstybės bankai negalėtų vykdyti savo sandorių, tačiau jie daro ką nori. Vienas pavyzdžių - pastaroji britų "Barcley" banko afera. Kartu su kitomis institucijomis jis ilgus metus manipuliavo tarptautinėmis palūkanų normomis sunkdamas iš savo klientų milijardus. Į skandalą įsivėlė ir kiti stambūs Europos bankai.

Tokia valstybių ir bankų tarpusavio priklausomybė gali baigtis tuo, kad abi pusės griebs viena kitai už gerklės. Tai jau vyksta Ispanijoje ir Graikijoje, kur kredito įmonės bankrutuoja, nes neturi pinigų. Negaudamos jų iš privačių indėlininkų, mėgina pumpuoti iš valstybės, kuriai taip pat striuka. Padidėjus valstybės skoloms, reitingų agentūros ją nuvertins, o tai pakenks ir bankams, turintiems daug valstybės obligacijų, kurios taip pat nuvertėja. Tad pinigų jiems reikia dar daugiau.

Šio uždaro rato problemos lygį akivaizdžiai iliustruoja euro zonos valstybių paimtų kreditų apimtis lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP). 2000 metais, kai euras dar nebuvo piniginė atsiskaitymo forma, paimti kreditai sudarė 69,2 proc. BVP, 2007-aisiais skolų rodiklis buvo sumažėjęs iki 66,4 proc., tačiau prasidėjus finansų krizei praėjusių metų pabaigoje jis priartėjo iki 87,4 proc. BVP.

Tai neatsitiktinumas. Valstybių skolos ir bankų krizė suaugusios kaip Siamo dvyniai. Tai savo knygoje "Šįkart viskas kitaip" parodė JAV ekonomistai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas. Išnagrinėję aštuonių šimtmečių finansų krizes jie padarė išvadą, kad "tikrasis bankų krizės palikimas - didesnės valstybių skolos". Per trejus metus po didelio bankų bankroto skolų kalnas vidutiniškai padidėja 86 procentais. Tad euro zonai dar gerai sekasi, nes valstybių kreditai kol kas padidėjo 37 proc. - iki 8,2 trln. eurų.

Modelis visada tas pats. Valstybės remia bankus siekdamos apsaugoti juos nuo bankroto ir prasiskolina. Taip prasideda recesija - verslas patiria krizę, atleidžia žmones, valstybei trūksta pajamų, tad ji skolinasi toliau. Skolos veda prie naujų skolų, o krizė skatina krizę.

Dažnai JAV besilankantis Europos centrinio banko direktorato narys Jorgas Asmussenas sako, kad "kai Kalifornijoje griūva bankas, Jungtinėms Valstijoms pavojaus nekyla, nes jis likviduojamas. Patyrus sunkumų ispanų bankams, visa euro zona papuola į bėdą". J.Asmussenas

siekia, kad tokių problemų būtų išvengta ir Europoje. Jau senokai kovojantis su visoje Europoje galiojančiomis bankų taisyklėmis Europos žaliųjų atstovas Svenas Giegoldas pasakė dar paprasčiau: "Privalome atpalaiduoti valstybių ir bankų ryšius, kitaip krizė niekada nesibaigs."

Trūksta kontrolės

Jei europiečiai kartu būtų labiau kontroliavę bankus, dabartinė našta būtų lengvesnė. Štai dar 2008 metais Dubline esančią Vokietijos kontroliuojančiosios kompanijos akcinės bendrovės "Hypo Real Estate" (HRE) antrinę įmonę "Depfa" tikrindama Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros institucija rado daug trūkumų. Bet ji buvo bejėgė - įspėti, atleisti vadovus, uždaryti įmonę galėjo tik Airijos valdžia, kuri imtis radikalių priemonių nenorėjo, nes vyriausybė panašias į "Depfa" įmones pati prisiviliojo mažais mokesčiais ir menka kontrole. Rezultatas - nukentėjo abi valstybės. 

Pavyzdžių yra ir daugiau. Jei ispanų taupomieji bankai nebūtų vos ne kiekvienam jų banke sąskaitą atsidariusiam asmeniui dosniai daliję kreditus nekilnojamajam turtui įsigyti, t. y. būtų elgęsi kaip jų kolegos vokiečiai ("Nuosavas namas? O kiek turite susitaupęs?), Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje stūksotų mažiau betoninių blokinių namų, milijonams ispanų nereikėtų gelbėtis nuo bankroto, o premjeras Mariano Rajoy nebūtų priverstas kaulyti pinigų savo bankams.

Vokietijos finansų ministerijos ekonomikos patariamosios tarybos ekspertas ekonomistas Clemensas Fuerstas mano, kad reikėtų likviduoti silpnus bankus ir įvesti bendrą indėlių draudimą. Europos vyriausybių vadovai jau seniai kalba apie bendrą bankų priežiūrą, kurią ruošėsi įvesti po 2008-ųjų finansų krizės. Europinio lygmens kontrolieriai būtų bankams įvarę baimės, tačiau kiekviena valstybė galvojo tik apie save.

ES planuose buvo numatyta ir vienoje vietoje, Frankfurte, įkurdinti keturias naujas įtakingas valdžios įstaigas - draudikų ir pensijų fondų stebėjimo instituciją, vertybinių popierių ir biržų kontrolės instituciją, bankų kontrolės instituciją ir sisteminės rizikos analizės įstaigą. Tačiau britai ir prancūzai tai pavadino "degradacija" ir funkcijos buvo padalytos: Berlynas analizuoja riziką, stebi draudikus ir pensijų fondus, Paryžius tikrina vertybinius popierius, o Londonas per didinamąjį stiklą stebi bankus.

Deja, Londone esanti Europos bankų priežiūros institucija (EBA) neveiksminga. Ji negali nei atšaukti bankų vadovų, nei nutraukti sandorių. Tokius įgaliojimus turi tik nacionalinės institucijos. EBA gali tik tikėtis jų paramos, be to, joje dirba vos 60 žmonių. Nacionalinės valdžios įstaigos užsibarikaduoja. Kai pernai EBA ekspertai tyrinėjo Ispanijos bankus, turėjo belstis į juos tris kartus, kol gavo reikiamus duomenis. Žaliųjų atstovas S.Giegoldas sako, kad "tuomet jie akivaizdžiai pateikė niekalą", todėl EBA Ispanijos bankų kapitalo poreikį įvertino keliais milijardais eurų, nors šiuo metu kalbama apie 100 mlrd. eurų.

Ekspertai teigia, kad planuota europinė bankų priežiūra nesiseka, nes kontrolieriams trūksta įgaliojimų. Jie privalo įžvelgti tarpusavio ryšius ir blogiausiu atveju atleisti vadovus. Kaip teigia Vokietijos ekonomikos darbdavių reikalų instituto ekspertas Michaelis Huetheris, "stebėtojai turi turėti visus įgaliojimus - iki banko išardymo, kitaip jų darbas neturi prasmės".

Klausimai be atsakymų

Nors kryptis aiški, daug neaiškių smulkmenų. Kokius bankus turėtų tyrinėti ES kontrolieriai? Kur turėtų būti jų būstinė - prie Europos centrinio banko ar prie EBA? Ar Centrinio banko vadovo Mario Draghi galios nebus per didelės, jei jis aprūpins bankus pinigais ir pats juos kontroliuos? O kas kontroliuos kontrolierius? Į visus šiuos klausimus atsakymų karštligiškai ieško Europos Komisijos ir Europos centrinio banko ekspertai. Atsakymų dar nėra, nes europinei bankų priežiūrai sukurti reikia laiko. A.Merkel mano, kad mažiausiai dvejų metų. 

Galbūt Europai reikia bankų komisaro, panašaus į turimą konkurencijos komisarą. Briuselis didžiuojasi įstabiomis asmenybėmis kaip Mario Monti, Karelu Van Miertu, Neelie Kroes. Jie visi nebijo ginčytis su vyriausybėmis, suseka kartelius, sustabdo koncernų veiklą. Amerikos kompaniją "Intel" jie nubaudė 1,06 mlrd. eurų bauda, nes ji apgaudinėjo vartotojus.

Briuselio bankų komisaras neturėtų bijoti ir galingųjų - Vokietijos bankų, Italijos "Unicredit" ar Londono "City bank"? Juk Briuselio konkurencijos sargai jau uždarė Vokietijos "WestLB" banką. J.Asmussenas sako, kad "bankų sąjunga galėtų išbaigti netobulą valiutos sąjungą. Paisydami vietos interesų toli nenužengsime".

Būtini Europos bankų priežiūros įgaliojimai

Reikalauti informacijos. Privalu išnagrinėti bankų buhalterinius dokumentus, analizuoti, ar sandoriai pasitvirtina.

Suardyti bankus. Finansų įstaigos neturi būti tokios didelės, kad jas bet kokia kaina reikėtų gelbėti mokesčių mokėtojų sąskaita, dėl ko nukenčia ekonomika. Todėl kontrolės institucijoms turi būti leista panaikinti kurias nors verslo sritis arba jas atriboti.

Skelbti bankrotą. Jeigu bankas nebegali išsilaikyti, jam turi būti leista bankrutuoti.

Didinti kapitalo atidėjimus. Kuo rizikingesni tam tik sandoriai, tuo daugiau apsidrausdamas bankas turi atidėti savo kapitalo.

Uždrausti sandorius. Sudarant sandorius su asmeniniais klientais išvis neturėtų būti rizikingų sertifikatų, reiškiančių, kad banko bankroto atveju indėlininkai praranda viską. Tai įrodė "Lehman Brothers" atvejis.

Numatyti registracijos prievolę. Bankai, kurie, pavyzdžiui, prekiauja itin rizikingais kreditų draudimais, privalo reguliariai pranešti jų sumas kontrolieriams.

Neleisti susijungti ar kooperuotis. Susijungę bankai neturi tapti tokie dideli, kad keltų grėsmę finansų sistemai.

Nustatyti bendras taisykles. Iki šiol bankai patys nustato sąlygas savo klientams.

Užtemdyti mokesčių rojų. Visose ES valstybėse turi galioti tos pačios kapitalo indėlių apmokestinimo taisyklės, todėl Liuksemburgui, Kiprui ir Lamanšo saloms tektų prisitaikyti.

Patikrinti vadovų sugebėjimus. Banko valdytojas savo profesine kvalifikacija privalo įrodyti esąs tinkamas darbui.

Pašalinti iš darbo valdybą. Priežiūros taryba ne viena sprendžia apie pokyčius, skolų atveju kontrolieriai gali įsikišti tiesiogiai.

Netinkamiems vadovams uždrausti tolesnę veiklą. Dažnai atleistieji pereina dirbti kitur. Pavyzdį jau parodė britai, kurie uždraudė nevykėliams toliau dirbti pagal profesiją.

Sumažinti vadovams atlyginimą. Jis turi priklausyti nuo banko sėkmės. Premijas mokėti tik tada, kai sandoriai ilgą laiką duoda bankui pelno.

Nustatyti rinkų rizikos pobūdį. Pasekti reitingavimo agentūrų, reguliariai per didinamąjį stiklą tyrinėjančių banko sandorius, pavyzdžiu, kad būtų galima greitai nustatyti, kur žemė slysta iš po kojų.

Europos bankų priežiūros darbo principai

Veikla nepriklausoma, bet kontroliuojama. Priežiūros institucija turi dirbti nepriklausomai nuo šalių vyriausybių, kad politikai negalėtų daryti įtakos, bet demokratiškai kontroliuotų jų sprendimus. Galbūt tai galėtų daryti Europos Parlamentas. Būstinė Frankfurte netoli Europos centrinio banko, kuris gerai informuotas apie Europos bankus. Bet Europos bankų priežiūra turi būti nepriklausoma nuo ECB, kad netaptų per daug galinga ir nenukentėtų nepriklausoma pinigų politika

Kvalifikuoti darbuotojai. Personalas kaip lygūs su lygiais gali derėtis su bankų vadovais. Suprantama, ir gauti gerą atlygį.

Veikla visoje Europoje. Pasitikėjimas gerai, kontrolė dar geriau, nes nacionalinio lygmens stebėtojai dažnai apvilia. Be to, bankininkystė neapsiriboja valstybės sienomis.

Atsakomybė pradedant nuo tam tikro dydžio ir reikšmės. Nebūtina kontroliuoti kiekvieną mažą banką, tuo rūpinasi nacionaliniai stebėtojai. Dėmesys turi būti sutelktas į stambiuosius, galinčius sukelti krizę. Europoje yra 15 tokių sistemai įtaką darančių bankų.

Bendradarbiavimas su nacionalinės priežiūros institutais. Kasdienius sandorius stebi ir riziką vertina vietos kontrolieriai. ES priežiūrai rūpi visa veikla ir rezultatai.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"