TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa skelbia karą šernams

2009 12 08 0:00

Šernų skaičius Europoje didėja bauginamu tempu. Svarbiausia to priežastis - šiltėjantis klimatas ir radikalios permainos žemės ūkyje.

Europos žiniasklaidoje vos ne kasdien rašoma, kad tai vienur, tai kitur žmonėms teko leistis į kojas gelbėjantis nuo šernų ir slėptis už medžio, kad ištisi šių gyvūnų būriai ateina prie gyvenamųjų namų kaimuose ar net priemiesčiuose ir taip gąsdina gyventojus, o ką jau kalbėti apie tai, jog jie išknisa daržus, laukus ir sodus. Lietuvos ūkininkai taip pat nuolat skundžiasi šernų padaroma žala.

Tačiau šiems gyvūnams reikia rasti maisto, todėl jie ir traukia arčiau miesto, niokodami laukus, kapstydamiesi šiukšlėse ir gąsdindami žmones. Iš tiesų šernai nėra pavojingi. Nors jie atrodo grėsmingai, iš prigimties yra nedrąsūs. Agresyvūs tampa tik tada, kai pajunta pavojų. Bėda ta, kad jų sparčiai gausėja.

Vokietijoje per 2008-2009 metų medžioklės sezoną buvo nušauta rekordinis skaičius šernų - net 450 tūkstančių. Tai trečdaliu daugiau nei metais anksčiau. Vokiečiai apskaičiavo, kad jų ūkiuose, priemiesčiuose ir laukuose, kur auginami kukurūzai, vaikštinėja nuo 2 mln. iki 2,5 mln. šernų. Panaši padėtis ir Prancūzijoje, čia šiemet sumedžiota pusė milijono šių gyvūnų. Lenkijoje jų nušauta daugiau kaip 200 tūkstančių. Šernų nepaliaujamai daugėja Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Net Azijos ir Amerikos gyventojai jau skundžiasi šernų antplūdžiu.

Tokį šių gyvūnų populiacijos gausėjimą lemia klimato kaita, tai yra visuotinis atšilimas, taip pat permainos, kurias gamtoje kelia žmogaus veikla. Šiuo metu šernai gyvena ilgiau dėl šiltų žiemų. Tam turėjo įtakos anglies dvideginio padidėjimas atmosferoje, be to, sustiprėjo insoliacija, o ąžuolai ir kaštonai užaugina daugiau gilių ir kaštonų, kuriais paprastai ir minta šie gyvūnai. Šernai dar mėgsta kukurūzus ir griežčius, o juos pastaruoju metu imta masiškai auginti, nes puikiai tinka biokurui gaminti.

Tiek vokiečiai, tiek kiti Vidurio ir Rytų Europos gyventojai jaučia silpnybę šernams - ne tik todėl, kad šie gyvūnai garsėja kaip labai protingi, bet ir dėl to, jog moka iš jų mėsos pasigaminti skanių dešrų. Vokietijoje šerniena atpigo taip smarkiai, kad kilogramą galima nusipirkti mažiau nei už eurą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"