TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa slapta talkino CŽV

2006 06 08 0:00
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrėjas Dickas Marty (dešinėje) jau ne pirmą kartą meta kaltinimus Europos vyriausybėms, tačiau konkrečių įrodymų kol kas nepateikė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Tarybos ataskaitoje sakoma, kad net 14 Europos valstybių slapta neteisėtai bendradarbiavo su CŽV pervežant įtariamus teroristus ir laikant juos slaptuose kalėjimuose. Lenkija kaltinimus pavadino šmeižtu, o Rumunija - gandais.

Didžioji Britanija, Lenkija ir Rumunija buvo tarp 14 Europos valstybių, kokiu nors būdu slapta bendradarbiavusių su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) laikant slaptus kalėjimus ir pervežant įtariamus teroristus tardyti. Tai vakar paskelbė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA).

Šios Europos valstybės vaidino aktyvų arba pasyvų vaidmenį CŽV operacijose ir nebuvo vien nieko nežinančios aukos. "Dabar aišku, nors dar toli gražu nenustatėme visos tiesos, kad kelių Europos valstybių valdžia su CŽV aktyviai dalyvavo šioje neteisėtoje veikloje", - nurodo Europos Tarybos tyrėjas šveicaras Dickas Marty.

65 puslapių ataskaitoje rašoma, kad Lenkijoje ir Rumunijoje veikė slapti sulaikymo centrai, o Vokietija, Turkija, Ispanija, Kipras ir Azerbaidžanas buvo "sustojimo vietos" neteisėtai pervežant sulaikytuosius. Nurodoma, kad lėktuvai, kuriais neteisėtai buvo gabenami sulaikytieji, trumpam nutūpdavo Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Italijoje. Švedija, Bosnija ir Hercegovina, Britanija, Italija, Makedonija, Vokietija bei Turkija paminėtos kaip šalys, "įvairiu mastu atsakingos už konkrečių asmenų teisių pažeidimus".

Tarp sustojimo vietų ataskaitoje dar minimos šios: Kairas, Amanas, Islamabadas, Rabatas, Kabulas, Gvantanamo įlanka, Taškentas, Alžyras ir Bagdadas.

Marty ataskaitoje identifikuoja tūpimo vietų, kuriomis amerikiečiai naudojosi slapta perkeldami įtariamus teroristus į trečiąsias šalis ar savo sulaikymo centrus, tinklą, kuris esą galėjo nusidriekti ir per Europą tik dėl "tyčinio ar itin atsainaus slapto partnerių susitarimo".

Ataskaitos autorius nurodo, kad gali paaiškėti ir daugiau tokių atvejų, tačiau pripažįsta ir tai, kad jokių tvirtų įrodymų "dar nėra".

Įtarimai apie CŽV piktnaudžiavimus, kuriuos pirmieji praėjusių metų pabaigoje pareiškė laikraščiai ir žmogaus teisių gynimo grupės, pakurstė Europoje abejones dėl JAV karo su terorizmu taktikos. Siekiama išsiaiškinti Europos vyriausybių veiksmus, nes daugėja požymių, kad jos geriausiu atveju pro pirštus žiūrėjo į neteisėtą veiklą. Vašingtonas teigia veikęs su valstybių žinia ir pripažįsta, kad būta kai kurių įtariamų teroristų perdavimų tarp valstybių, bet neigia veikęs neteisėtai.

Lenkijos premjeras Kazimierzas Marcinkiewiczius vakar pareiškė, jog kaltinimai Lenkijai nepagrįsti jokiais faktais. "Tai jokiais faktais neparemtas šmeižtas", - sakė jis Seime.

Marty ataskaitoje sakoma, kad vienas oro uostas Lenkijoje turbūt buvo sulaikytųjų perdavimo ir išlaipinimo punktas.

Didžioji Britanija pareiškė, kad Marty ataskaitoje nėra nieko nauja, o Rumunija kaltinimus pavadino tik spėlionėmis.

Europos Sąjungos tyrėjai praėjusį mėnesį paskelbė maną, kad po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV amerikiečiai perdavė 30-50 asmenų.

Strasbūre įsikūrusi Europos Taryba nėra ES institucija, ji įsteigta po Antrojo pasaulinio karo demokratijai ir žmogaus teisėms Europoje remti. Jai priklauso 46 valstybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"