TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa tikrina branduolinį saugumą

2011 03 16 0:00
Branduolinė mirtis pirmadienį žygiavo Frankfurto prie Maino gatvėmis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tai, kas po žemės drebėjimo ir cunamio įvyko Japonijoje, smarkiai paveiks branduolinės energetikos ateitį visame pasaulyje. Išgąsdintos Europos Sąjungos valstybės jau keičia savo planus.

Japonijos krizė verčia Europą permąstyti savo branduolinių jėgainių projektus. Vakar Europos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris sušaukė Briuselyje skubų ekspertų ir ministrų susitikimą, skirtą branduolinės energetikos saugumui užtikrinti. Vokietijos ir Šveicarijos vyriausybės jau sustabdė anksčiau priimtus savo branduolinių programų sprendimus. Tūkstančiai aktyvistų Vokietijoje surengė antibranduolinius protestus.

Nuvilnijo protestai

Štutgarte nusidriekė 45 km ilgio gyvoji grandinė - tai buvo suplanuota dar iki branduolinės krizės Japonijoje, nes atominė energetika tapo svarbiu Vokietijos vietos rinkimų kampanijos klausimu. Todėl apžvalgininkai pabrėžia, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sprendimas sustabdyti pernai rudenį patvirtintą programą dėl branduolinių reaktorių veiklos pratęsimo yra politiškai motyvuotas.

Vokietijos pietinėje Badeno-Viurtembergo žemėje prieš branduolinę energetiką savaitgalį protestavo maždaug 60 tūkst. žmonių. Šioje žemėje yra 4 iš 17 Vokietijos atominių reaktorių, o kovo 27 dieną vyks vietos rinkimai.

"Nė vienas reaktorius pasaulyje nėra parengtas radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimui", - sakė Vokietijos žaliųjų parlamentaras Juergenas Trittinas, buvęs aplinkos ir branduolinio saugumo ministras, praėjusį dešimtmetį dalyvavęs derybose su energetikos įmonėmis dėl laipsniško atominės energetikos atsisakymo.

Valstybės keičia planus

Austrijos vyriausybė paragino Europos atominėse jėgainėse atlikti vadinamuosius streso testus, panašius į patikrinimus, kurie po finansų krizės buvo surengti Europos bankams.

Austrija nuo seno reiškia didelį susirūpinimą branduolinėmis jėgainėmis, nes savo pašonėje turi jų net kelias buvusiose komunistinėse šalyse. Austrija reikalauja maksimalių saugumo garantijų savo žmonėms ir kad tokias pačias garantijas turėtų ir kaimynių šalių piliečiai.

Šveicarijos vyriausybė taip pat sustabdė planus pakeisti senus atominius reaktorius ir statyti naujus, kol bus įvertinti du Japonijos Fukušimos branduolinėje jėgainėje įvykę vandenilio sprogimai.

Italija ir Lenkija nutarė iš naujo išnagrinėti savo ketinimus investuoti į atominę energetiką. "Lenkija kuria branduolinį projektą, bet įvykiai Japonijoje iššauks debatus", - sakė Lenkijos aplinkos ministras Januszas Zaleski per susitikimą su ES kolegomis.

Lenkijos visuomenė prieštaringai vertina planus pastatyti Lenkijoje atominę elektrinę: 47 proc. mano, kad šaliai tokia jėgainė būtina, 46 proc. įsitikinę priešingai. Apklausa vyko dar iki avarijų Japonijoje.

Italija atsisakė branduolinės energetikos 1987 metais, o dabar ministrė Stefania Prestigiacomo pareiškė, kad jos šalis tikisi prisijungti prie ES branduolinės sistemos, bet laukia informacijos apie ES planus.

Suomija kol kas laikosi santūriai ir ragina išvengti skubotos reakcijos į įvykius Japonijoje, nors kai kurie politikai jau pareiškė, kad daugiau nė vienas atominis reaktorius neturėtų būti pastatytas Suomijoje.

Svarbiausias rūpestis - saugumas

Branduolinę energiją naudoja dauguma ES valstybių. Daugiausia jų turi Prancūzija - 19 jėgainių ir 58 reaktorius. Didžioji Britanija pasistatė 9 gamyklas, kuriose veikia 19 reaktorių. Vokietijoje energiją gamina 17 atominių reaktorių (12 jėgainių), Švedijoje veikia 16 reaktorių (7 jėgainės), Ispanijoje - 9 reaktoriai (6 jėgainės), Belgijoje - 7 reaktoriai (2 jėgainės), Suomija, Vengrija ir Slovakija turi po 4 reaktorius, Čekija - 6, Bulgarija, Olandija ir Rumunija - po 2, Slovėnija ir Graikija - po 1.

Ar šie reaktoriai gali atsispirti žemės drebėjimams? Kaip veikia jų aušinimo sistemos? Kokie galimi Japonijos nelaimės padariniai Europai ir ko Europa galėtų pasimokyti? Į šiuos klausimus mėgins atsakyti Briuselyje susirinkę ekspertai, ministrai, branduolinio saugumo pareigūnai, reaktorių tiekėjai ir jėgainių operatoriai. Beje, pats energetikos komisaras G.Oettingeris žinomas kaip aktyvus branduolinės energetikos šalininkas. Jo išrinkimas Briuselyje buvo sutiktas entuziastingai, nes Europa siekė diversifikuoti savo energijos šaltinius, kad būtų ne tokia priklausoma nuo Rusijos.

Gali paveikti Lietuvos, bet ne Baltarusijos planus

Sprogimai Japonijos atominėje elektrinėje gali turėti įtakos ir Lietuvos planams statyti naują branduolinę jėgainę Visagine, nes vėl iškyla tokių jėgainių saugumo problema, be to, įvykiai Japonijoje gali pabranginti atominės energetikos projektus.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kol kas nekomentuoja, kaip gali keistis Lietuvos planai. "Mes labai atidžiai stebime situaciją Japonijoje, laukiame Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros, kaip labiausiai kompetentingos institucijos, vertinimo ir atsižvelgdami į tai darysime savo sprendimus", - sakė A.Sekmokas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška mano, kad psichologinis poveikis, kurį visi patiria matydami vaizdus iš Japonijos, gali turėti ir politinių pasekmių, todėl diskusijos Lietuvoje šia tema tęsis dar ne vieną mėnesį. Patarėjas taip pat pabrėžė, kad reikia sulaukti atominės energetikos ekspertų įvertinimo.

Lietuvoje planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės statybos aikštelių seismologinių tyrimų rezultatus tikimasi gauti po kelių savaičių. Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvoje planuojama statyti atominė jėgainė būtų kur kas saugesnė nei gamtos stichijos neatlaikiusi Japonijoje.

Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras tikina, kad sprogimai Japonijos atominėje elektrinėje pasekmių Lietuvai neturės ir nepaveiks procesų, susijusių su naujos atominės elektrinės statyba. "Mūsų elektrinė bus trečios arba trečios plius kartos, t. y. šimtą kartų saugesnė nei japonų. Jeigu tokia, kokia numatoma pas mus, elektrinė būtų Japonijoje, nieko nebūtų įvykę - aušinimas veiktų, apsaugos gaubtas būtų dvigubas ir apsaugotų reaktorių", - tvirtino E.Ušpuras.

Tuo tarpu akademikas Jurgis Vilemas mano, kad įvykiai Japonijoje - didžiulis smūgis visai atominei energetikai. Jis prognozuoja, kad visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą.

Įvykius Japonijoje vakar aptarė ir Vilniuje susitikę Lietuvos ir Švedijos premjerai. Jų nuomone, dar per anksti daryti išvadas, kokią įtaką tie įvykiai padarys branduolinės energetikos plėtrai. 10 branduolinių reaktorių turinčios Švedijos vyriausybės vadovas Fredrikas Reinfeldtas sakė, kad iš įvykių Japonijoje reikia pasimokyti, tačiau perspėjo, kad nebūtų protinga visą dėmesį sutelkti vien į energijos gaminimą iš iškastinio, teršiančio aplinką kuro. Tuo metu Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Japonijos įvykiai primena, jog būtina griežtai laikytis tarptautinių reikalavimų, ko nėra Lietuvos kaimynystėje, t. y. Karaliaučiuje ir Baltarusijoje.

Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje jau įteikta nota, kurioje priekaištaujama dėl Baltarusijos pareigūnų teiginių, esą Lietuva neprieštarauja Baltarusijos atominei elektrinei. Lietuva primena, kad tarptautinis Baltarusijos atominės elektrinės projekto poveikio aplinkai vertinimo procesas nėra baigtas, ir pakartoja prieštaraujanti planams statyti jėgainę už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Tuo tarpu Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška pareiškė, kad Minskas nekeičia savo planų statyti atominę elektrinę. "Saugumo klausimams mes skirsime itin didelį dėmesį. Apskaičiavome projektą, turėdami omenyje ne mažiau kaip 8 balų seisminį atsparumą", - sakė V.Semaška ir pridūrė, kad "tokių zonų Baltarusijoje nėra".

V.Semaška priminė, kad jo šalis pasirinko Rusijos variantą, "kur atsižvelgta į visus nenumatytus momentus", ir tikino, kad projekto dokumentuose "yra labai atsakingas ir svarbus skyrius, susijęs su atominės elektrinės poveikiu aplinkai, kad buvo atlikta šio projekto ekspertizė Baltarusijoje, gretimose šalyse ir Baltarusija atsižvelgė į visas pastabas".

Vakar Baltarusija Minske turėjo pasirašyti susitarimą su Rusija dėl atominės elektrinės statybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"