TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa turi duoti atkirtį ekstremistams

AFP/Scanpix nuotrauka

Strasbūrui vėl reikia rinkimų slenksčio populistams sulaikyti ir priemonių jiems demaskuoti.

Europos Parlamento (EP) rinkimai parodė, kad Europos piliečiai domisi Europa. Europos piliečius sutelkti padėjo ir rinkimų kampanija, kurioje pirmą kartą dalyvavo pagrindiniai abiejų didžiųjų partijų kandidatai. Įvyko lemtingas lūžis – kai kuriose valstybėse narėse šiuose rinkimuose dalyvavo gerokai daugiau rinkėjų nei ankstesniuose, Vokietijoje – net beveik 5 proc. daugiau. Pastaraisiais dešimtmečiais visoje Europos Sąjungoje (ES) nuolat mažėjęs rinkėjų aktyvumas šį kartą stabilizavosi.

Ir naujajame EP aiškią daugumą turi demokratinės partijos. Naujasis EP gali dirbti ir priimti sprendimus. Pastarosios kadencijos patirtis rodo, kad, vykstant bet kokiems politiniams ginčams, Europos demokratai – socialdemokratai, konservatoriai, liberalai ir žalieji – Europos Parlamente kartu su Taryba ir Komisija nori ir gali formuoti Europos politiką.

Priežastys kiekvienoje šalyje skirtingos

Yra ir kritikuotinų pokyčių, kurių negalime praleisti pro akis. Didžiulį nerimą man kelia tai, kad į naująjį EP buvo išrinkta tiek daug kraštutinių dešiniųjų. Beveik 10 proc. mandatų iš daugiau nei dešimties ES valstybių atiteko partijoms, atvirai pasisakančioms prieš laisvą judėjimą ir mažumų teises.

Europos integracijos kelią atmetančios populistinės partijos gavo daugiausia mandatų per visą istoriją. Kai kuriose valstybėse kraštutinės jėgos į EP žengė kaip viena didesnių arba net kaip stipriausia šalies partija. Visoje Europoje nuo gegužės 25 dienos jaučiame šoką, kurį sukėlė šie rinkimų rezultatai.

Naujajame EP vietas ir balsus užsitikrino atvirai savo ideologiją skelbiančios kraštutinių dešiniųjų partijos. Gėdinga, kad bilietą į Strasbūrą ir Briuselį gavo Vokietijos nacionaldemokratų partija. Vokietijos Federaliniam Konstituciniam Teismui panaikinus 3 proc. rinkimų slenkstį, į EP iš Vokietijos žengia mažos partijos, neturinčios rimtos politinės programos. Daug mažų grupuočių tikrai nepalengvins objektyvaus darbo EP siekiant nugalėti ekstremistų ir populistų pasipriešinimą.

Ksenofobiškų partijų sėkmės rinkimuose priežastys yra įvairios ir kiekvienoje šalyje skirtingos. Be abejo, didelį vaidmenį suvaidino finansų ir ekonomikos krizės, ypač stipriai atsiliepusios Pietų Europą, padariniai. Daugelis ten gyvenančių žmonių – pirmiausia jaunų žmonių – Europos nebesieja su geresnio gyvenimo perspektyva, o veikiau įžvelgia joje grėsmę. Akivaizdu, kad daugelyje šalių dramatiškai išaugęs nedarbo lygis, visų pirma netoleruotinas jaunimo nedarbo lygis, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Graikijoje, kai kuriuos verčia suabejoti esama politine padėtimi ir skatina rinkti ES atžvilgiu skeptiškai nusiteikusias, taip pat ir ekstremistines, partijas. Vykdomos reformos sukėlė socialinių sunkumų, į kuriuos žmonės atsižvelgia ir stodami prie balsadėžių.

Vienodas rinkimų slenkstis

Dabar, kai sunkiausia ekonomikos krizės dalis jau įveikta, o visoje Europoje ima kaltis gležni augimo ir ekonominio pakilimo daigeliai, turime pateisinti žmonių lūkesčius ir sunkiai dirbti, kad paskatintume naują augimą, sukurtume darbo vietų ir suteiktume žmonėms perspektyvą. Gerai, kad šiuo klausimu Europoje vyrauja viena nuomonė. Paskirtasis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris gaus stiprų valstybių narių ir EP mandatą augimui skatinti ir darbo vietoms kurti.

Jei mums tai pavyks, kraštutinių dešiniųjų partijos neteks pagrindo veikti. Tačiau to nepakanka: turime duoti atkirtį ir populistams bei ekstremistams EP ir jiems aiškiai parodyti ribas. EP turi ryžtingai atmesti ksenofobiškus, rasistinius ir antisemitinius išsišokimus – tiek plenarinėse sesijose, tiek komitetuose, tiek visuomenėje.

Manau, kad tinkamas atsakas kairiosios ir dešiniosios pakraipos ekstremizmui būtų įsteigti EP naują antirasistinį ir antisemitinį komitetą. Tai būtų tinkama vieta reguliariai, o ne kartkartėmis gvildenti ksenofobijos, antisemitizmo ir ekstremizmo iššūkius mūsų europietiškoms vertybėms ir pateikti aiškius atsakymus.

Aš taip pat pasisakau už visoje Europoje vienodo rinkimų slenksčio įvedimą EP rinkimuose, nes neįžvelgiu, kaip mažų partijų, kurios dažniausiai yra susikūrusios vienos kokios nors temos pagrindu, išrinkimas padidina šalies politinio spektro atstovavimą. Daugelyje šalių EP rinkimuose nustatytas tam tikras slenkstis. Jei pavyktų tai sureguliuoti visos Europos Sąjungos mastu, būtų žengtas svarbus žingsnis. Taip sustiprintume demokratiją Europoje ir EP teisėtumą.

Kova su ksenofobija bei rasizmu ir ateinančiais metais liks svarbiausia Europos politikos užduotis. Turiu galvoje pagrindinių Europos vertybių – žmogaus orumo, laisvės, lygybės, demokratijos, mažumų teisių – gynimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"