TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa turi žvelgti į ateitį

2008 01 17 0:00
Azija vis dar seka Mahatma Gandžiu: Europos civilizacijos niekada nebuvo.
AFP/Scanpix nuotraukos.

Kokia šiandien yra Europa? Kokiu keliu ji eina, ir ar šis kelias teisingas? Europiečiai, atrodo, patenkinti sočiu ir patogiu gyvenimu. Tuo metu ekonomiškai sparčiai augančios Azijos šalys žvelgia į senąjį kontinentą su neslepiamu sarkazmu ir prognozuoja, kad Europa - sustabarėjęs praeities reliktas.

Civilizacija, kurios nebuvo.

Per neseniai vykusią tarptautinę Europos ir Azijos šalių konferenciją britų žurnalistas paklausė vieno aukšto Kinijos pareigūno, kaip kiniečiai vertina dabartinę Europą. Pastarasis, po gana ilgo apmastymo, pareiškė, "Europai reikia vėl atrasti savyje verslininko dvasią". Tai buvo labai neutralus komentaras, palyginti su tomis Kinijos valdžios ir verslo atstovų nuomonėmis, kurias paskelbė "Chatham House" ir Roberto Schumano Fondas. Daugelis Kinijos elito atstovų žiūri į Europą, kaip į praeities reliktą ir bent jau kol kas nemato svarbesnio jos vaidmens ateities pasaulyje. Bendra kiniečių nuomonė yra tokia: Europa šiandien itin įsigilinusi į savo saugumo reikalus, pernelyg intravertiška, dekadentiška ir "pavargusi", kad drąsiai priimtų šiandienos iššūkius. Kitaip tariant, Europa sustabarėjo ir nedrįsta keistis. Ji nebeturi ekspansinių ambicijų ir dėl to praranda savo pozicijas pasaulyje.

Dar blogiau apie Europą atsiliepia Indijos verslininkai ir valdininkai. 2006 metais atlikta studija parodė, kad dauguma indų mano, jog dabartinis Europos kursas veda į ekonominį nuosmukį. Ji negali tikėtis klestėjimo ateityje, nes yra per maža, pernelyg susiskaldžiusi ir susijusi su savo praeitimi. Daugelis indų taip pat mano, kad Europa - buvusi pasaulio valdovė - yra slegiama rasizmo ir protekcionizmo, o jos mėginimai pateikti save kaip "pasyvią jėgą" yra ne daugiau, kaip keliantys juoką. Apskritai, indų nuomonė lyg aidas atkartoja šiuolaikinės Indijos patriarcho Mahatmos Gandžio žodžius. Kai kartą jo paklausė, ką jis mano apie Europos civilizaciją, Gandis atsakė: "aš manau, tai būtų nebloga idėja". Kaip matyti, didžiosios arba senosios Azijos kultūros mano, kad tokio dalyko, kaip Europos civilizacija, iš viso niekada nėra buvę.

Azija žengia į priekį

Kalbant apie regionų vaidmenį pasaulio raidoje, bent jau kol kas atrodo, kad istorija žygiuoja Azijos būgno ritmu. Galima sakyti, kad Europa įkrito į duobę, kurią pati išsikasė. Dešimtmečiais europiečiai skatino globalizaciją, o šiandien netikėtai suprato, kad globalizacijos sąlygas jau diktuoja Azija. Kaip sakė buvęs Prancūzijos premjeras Edouardas Balladuras: "Istorija pradedama kurti be Vakarų. Galbūt vieną dieną ji bus kuriama prieš Vakarus".

Bene didžiausias iššūkis tolesnei Europos ekonominei raidai - spartus Azijos plėtros tempas. Per pastaruosius 50 metų Europa kūrė savo gerovę, naudodama savo vidinius resursus. Svarbiausi karų nualintos Europos siekiai buvo vidinių barjerų naikinimas ir taikos įtvirtinimas. Tačiau šiuolaikinė jaunųjų europiečių karta užaugo "šiltnamio sąlygomis". Jų negąsdina karas ar ekonominiai nepritekliai, todėl jie negali semtis įkvėpimo iš vidaus. Šioje situacijoje kur kas didesnį postūmį Europos plėtrai gali suteikti išoriniai faktoriai - būtinybė toliau vienyti jėgas, kad galėtų konkuruoti su Azija. Kaip pastebėjo Prancūzijoje veikiantis Politinių inovacijų fondas, artimiausiu metu net ir didžiausios Europos valstybės taps nereikšmingos pasauliniame kontekste. Tačiau suvienijusi jėgas Europos Sąjunga (ES) vis dar išlieka viena didžiausių ekonominių ir prekybinių blokų, ekonominės pagalbos tiekėjų. Klausimas yra tik tas, kaip išnaudoti vis dar turimą potencialą?

ES privalo išmokti kalbėti "vienu balsu". Jei Lisabonoje pasirašyti dokumentai bus sėkmingai ratifikuoti, šis tikslas gali būti pasiektas. Tokiu atveju Briuselis (atstovaujantis visų 27-ių narių interesus) užsitikrintų vieno svarbiausių politinių ir ekonominių centrų pasaulyje poziciją. Mažiausia, ką ES galėtų pasiekti artimiausioje ateityje, - sukurti institucinę infrastruktūrą, galinčią generuoti tinkamesnius užsienio politikos principus. Tai būtų pirmieji žingsniai į savo vaidmens pasaulyje susigrąžinimą.

Reformų būtinybė

Didžiosios ES valstybės - Vokietija, Prancūzija ir Italija - visada sunkiai pasiduodavo reformoms, kai jas užgriūdavo "sunkūs laikai". Tačiau ekspertai pastebi, kad kus kas didesnė jų yda - atsisakyti reformų, kai joms negresia didesnės problemos. Šių, kaip ir daugelio kitų ES šalių, vyriausybės dažniausiai sutelkia dėmesį į esamo politinio ir ekonominio kurso gerinimą bei paprasčiausiai ignoruoja reformų būtinybę. Tai puikiai iliustruoja vidinį Europos prisirišimą prie "senų gerų tradicijų" ir pasipriešinimą bet kokioms naujovėms. Ekonominės ES prognozės šiems metams yra gana neutralios: nenusimato nei intensyvaus augimo, nei didesnės kataklizmos. Atrodytų, kad tai puikus laikas imti įgyvendinti naujoves.

Tiesa, kreditų krizė, stiprėjantis euras ir kylančios energijos resursų kainos apsunkins gyvenimą ES eksportuotojams ir daugelio šalių vyriausybėms. Tačiau senojo kontinento ekonomika vis dar plėtojasi, ir ekspertai mano, kad šiais metais situacija nepasikeis. Daugybė socialinių krizių ir masinių streikų parodė, kad europiečiai yra linkę patys tvarkyti savo gyvenimus be vyriausybių priežiūros, o tai reiškia, kad Europai būtina liberalizuotis - duoti daugiau laisvės verslui. Korporatyvaus kapitalizmo modelis, kai vyriausybė, verslas ir darbo jėga buvo tampriai susiję, padėjo atkurti Europą po II-ojo Pasaulinio karo. Tačiau moderniame pasaulyje šis modelis nebetinka - jis yra pernelyg nepaslankus ir neleidžia plėtotis verslui. Pasak daugelio ekspertų, būtent privatus verslas, o ne vyriausybių politika turi tapti svarbiausiu Europos plėtros varikliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"