TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europą užlieja rasizmo banga

2007 08 31 0:00
Neonaciai marširuoja Danijoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rasistinių užpuolimų yra ne tik Lietuvoje. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, rasinio smurto ir ksenofobijos pagrindu įvykdytų nusikaltimų per pastaruosius šešerius metus padaugėjo mažiausiai aštuoniose iš 27 ES priklausančių valstybių.

Vienoje įsikūrusi ES pagrindinių teisių agentūra savo ataskaitoje pabrėžė, kad tautinė diskriminacija ir nelygios įdarbinimo galimybės tampa rimta problema ES valstybėse. Su rasizmu, ksenofobija ir tautiniu nepakantumu kovojančios agentūros teigimu, rasinės neapykantos paveikslą visos ES mastu nutapyti sunku dėl duomenų trūkumo atskirose valstybėse narėse.

Šių metų vasario mėnesį ES teisingumo ir saugumo komisaras Franco Frattini pareiškė, jog labiausiai rasizmas didėja Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Agentūros duomenimis, per pastaruosius šešerius metus rasistinių išpuolių padaugėjo mažiausiai aštuoniose ES valstybėse narėse, o sumažėjo tik trijose - Austrijoje, Švedijoje ir Čekijoje.

Pagrindinių teisių agentūra buvo įsteigta 2007 metų vasario 15 dieną performavus buvusį Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centrą. Jei agentūra būtų įgaliota tirti asmeninius skundus arba galėtų naudotis teisinio reguliavimo galiomis priimdama sprendimus, ji galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn nemažai tautinę neapykantą kurstančių jaunuolių, kurie, kaip rodo Latvijos atvejis, lieka nenubausti.

Dar kovo mėnesį per Rygoje vykstančias Latvijos legiono eitynes latvis Andrius Jordanas pareiškė, kad žydai ir romai - ne žmonės ir juos reikia naikinti. Neonaciui buvo iškelta baudžiamoji byla "už neapykantos ir nacionalinės nesantaikos kurstymą".

Vis dėlto Rygos apygardos prokurorė Ieva Garanča nusprendė nutraukti baudžiamąją bylą A.Jordanui, nes "nebuvo nustatyta nusikalstama veika". Anot jos, "A.Jordanas išreiškė savo nuomonę pasinaudodamas kiekvieno individo teise, numatyta Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje bei Europos konvencijoje dėl pagrindinių žmogaus teisių". Sprendimu nepatenkinti Rygos Dūmos deputatai Viktoras Gluchovas ir Vladislavas Rafalskis žada jį apskųsti aukštesnei instancijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"