TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europa vulkano papėdėje

2010 04 19 0:00
Vulkano pelenai ramiai keliauja virš Europos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Milijonai keleivių nuo Vašingtono iki Naujojo Delio įstrigo oro uostuose dėl vieno vulkano mažytėje Islandijos saloje. Ketvirtą dieną paralyžiuotas oro eismas Europoje kasdien atneša vis daugiau nuostolių.

"Mes vulkano valioje. Viso šito pabaiga - dievų rankose", - sakė Jungtinės Karalystės nacionalinės oro agentūros atstovas Graeme'as Leitchas. Vakar keleiviniai lėktuvai nekilo 24 Europos valstybėse, kai kurie oro uostai uždaryti ir šiandien. Europoje maždaug 5 mln. keleivių atsidūrė vulkano malonėje. Sekmadienį įvyko vos 5 tūkst. iš 22 tūkst. numatytų reisų. Virš Europos slenkantis pelenų stulpas pažemėjo iki 5-8 kilometrų. Pasak specialistų, aukštai atmosferoje slenkantis debesis gali dar labiau sutirštėti antradienį ir trečiadienį.

Išbandė tuščiais lėktuvais

Tiesa, Nyderlandų ir Vokietijos oro bendrovių bandomieji skrydžiai suteikė šiokių tokių vilčių. Olandų bendrovės KLM tuščias lėktuvas "Boeing 737-800" normaliai skrido įprastame 10 kilometrų aukštyje ir buvo pakilęs iki didžiausio leistino 13 kilometrų aukščio. Vokietijos oro bendrovė "Lufthansa" nurodė, kad jos 10 lėktuvų nuskrido iš Frankfurto į Miuncheną iki 8 kilometrų aukštyje.

KLM reikalauja, kad skrydžiai būtų atnaujinami kiek įmanoma greičiau. Tačiau net jei ugnikalnis Ejafjalajokudlio ledyne ir nustos spjaudyti pelenų kamuolius, teks laukti dar mažiausiai pora dienų, kol ore išsisklaidys vulkaninės kilmės kietosios dalelės. Ore tvyrančios aštrios vulkaninio stiklo ir kitokių uolienų dalelės gali sugadinti lėktuvų variklius ir korpusus. Tačiau visa tai - spėliojimai, patys geologai nedrįsta tiksliai pasakyti, kada vulkanas nurims. 1973 metais Islandijoje vulkano įsiveržimas truko penkis mėnesius ir dešimt dienų.

Be to, krizės paveiktos oro linijos pastaraisiais metais sumažino savo pajėgumus. Tai reiškia, kad šiandien pradėjus dirbti Londono Hytrou oro uostui, keleiviams dar ilgai gali tekti laukti savo skrydžio.

Oro uostai - laikini namai

Nutrūkęs intensyvus oro eismas Europoje sukėlė chaosą visame pasaulyje. Net tolimajame Singapūre susidarė tokia tarptautinių keleivių spūstis, kad miniatiūriniame mieste-valstybėje šiuo metu sunku surasti laisvą vietą viešbutyje. Jungtinių Valstijų ir NATO kariai, sužeisti Irake ir Afganistane, gabenami ne į Vokietijos Ladstuhlo regioninį medicinos centrą kaip įprasta, o tiesiai į JAV.

Kompensacijų nesiūlančios oro linijos tūkstančius keleivių paliko be skatiko kišenėje. Užstrigę svetimam krašte žmonės oro uostus pavertė savo laikinais namais. Oro bendrovės juos priverčia pasirašyti pasižadėjimus nereikalauti kompensacijų. Kai kurios užsienio oro linijos kelias laisvas vietas savo lėktuvuose bandė parduoti kaip įmanoma brangiau.

Pauzė neša nuostolius

Europoje ekonomistai skaičiuoja ilgalaikius priverstinės pauzės nuostolius. Baiminamasi, kad tai gali paveikti po krizės lėtai atsigaunantį Europos ūkį. Labiausiai prabudusio vulkano jėgą pajuto keleivinės oro linijos ir oru krovinius gabenančios bendrovės. Skaičiuojama, kad kasdien jos praranda maždaug po pusę milijardo litų. Britų oro linijos "British Airways" ir kitos kompanijos nėra apdraustos nuo vulkano įsiveržimų.

Kiek geriau sekasi viešbučiams. Nors tūkstančiai svečių pranešė neatvyksiantys, jų vietą užėmė užstrigę keliautojai, neturintys kur prisiglausti. "Mums skambina iš oro linijų ir klausia, kiek kambarių turėsite šįvakar? Mes pasakome, kad 20, tai jie ir ima tuos 20", - pasakojo 20 kilometrų nuo Atėnų tarptautinio oro uosto įsikūrusio viešbučio savininkė Dora Paissiou. Tiesa, po kurio laiko neatvykus naujiems svečiams, viešbučiai irgi gali pradėti skaičiuoti nuostolius.

Geležinkeliai ir keltai kol kas netveria džiaugsmu, į kelią išleisdami papildomus reisus.

Jei tokia padėtis užsitęs, prekybos centrams gali pritrūkti šviežių produktų. Afrikoje ir Pietų Amerikoje konteineriuose pūva vaisiai, turėję pasiekti Europą. Tiesa, dauguma prekių vartotojus pasiekia jūra ar žeme, bet, transporto analitikų teigimu, 40 proc. jų yra atgabenami oru. Bene intensyviausiai krovinių pervežimu oru naudojasi farmacininkai, bet kol kas jie praneša dėl kelių dienų pauzės nenukentėsiantys.

Kasdien neparduodama ir maždaug 2 mln. barelių lėktuvams skirto kuro. Ilguoju laikotarpiu tai gali paveikti ir pasaulines naftos kainas.

Ekonomistai kol kas savo ekonomikos augimo prognozių nekoreguoja. Tačiau blogiausiu atveju, jei tokia padėtis užtruktų kelis mėnesius, vien smukusios pajamos iš turizmo gali sumažinti regioninį ekonomikos augimą vienu ar dviem procentais. Prognozuojama, kad 2010 metais Europos ūkis turėtų augti 1-1,5 procento.

Dėl susidariusios padėties mažiausiai liūdi šalia aerodromų gyvenantys žmonės. "Tai nuostabu. Galiu girdėti dūzgiančias bites", - pasakojo į aiškų žydrą dangų žvelgdama 80 metų britė Monica Robb, gyvenanti šalie Hytrou oro uosto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"