TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europai migracija pelninga

2009 05 27 0:00
Dabar į Vakarų Europą plūsta moldavai, dažniausiai vykstantys į Prahą ir Ispaniją. Kadangi Moldavija nėra ES narė, moldavų gabenimas tapo pelningu verslu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kasmet emigrantai iš Rytų Europos į Vakarų Europos Sąjungos (ES) ūkiui atneša 5 mlrd. eurų - tai sudaro beveik 0,8 proc. Bendrijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tokį įspūdingą skaičių patvirtino Europos Komisijos užsakytas tyrimas. Nors dabartinė ūkio krizė sulėtino migraciją, padėties Vakarų Europoje pagerėjimas turėtų sukelti dar vieną migracijos bangą iš rytinės žemyno dalies į vakarinę ir iki 2020 metų ES BVP dėl to gali padidėti dar 50 mlrd. eurų.

"Mūsų duomenimis, dabartinis imigracinis potencialas iš naujųjų ES narių sudaro apie 50 procentų. Jei taip yra iš tikrųjų, BVP prieaugis dėl emigracijos iš naujųjų ES narių į penkioliką senųjų narių iki 2020 metų turėtų padvigubėti - tai yra dar prisidės 50 mlrd. eurų", - rašoma Europos Komisijos raporte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad nuo 2004 iki 2007 metų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų naujųjų ES narių į Vakarų Europą atvyko apie milijoną žmonių, dar 1,2 mln. atvažiavo iš Rumunijos ir Bulgarijos, kai jos 2007 metais buvo priimtos į ES. Tačiau dėl prasidėjusios ūkio krizės Vakarų Europoje padidėjęs nedarbas sumažino imigrantų antplūdį ir artimiausioje perspektyvoje imigrantų skaičius gali būti mažesnis nei grįžtančių namo anksčiau atvykusių imigrantų.

Raporte taip pat nurodoma, kad nors migracijos mastai sutapo su ES prognozėmis, migracijos kryptis buvo kiek kitokia nei tikėtasi. Kadangi Vokietija apribojo įsiliejimą į savo darbo rinką, 70 proc. emigravusiųjų iš Lietuvos ir kitų Rytų Europos valstybių atsidūrė Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, o po 2007 metų savo šalį palikę bulgarai ir rumunai užplūdo Ispaniją ir Italiją.

Tačiau skirtingai, nei bijojo Vakarų Europos dirbantieji, imigrantų įtaka jų šalių ūkiui nebuvo didelė ir vietos gyventojų atlyginimai dėl emigrantų antplūdžio sumažėjo minimaliai. Labiausiai tai paveikė mažiausiai apmokamus darbininkus, t. y. ne senuosius Vakarų Europos gyventojus, o tik joje gyvenusius svetimtaučius, kurie dirbo nekvalifikuotą darbą. Be to, atvykėliai iš Rytų Europos labai jau kukliai naudojosi ir socialinėmis išmokomis.

2007 metų pabaigoje į Vakarų Europą iš naujųjų ES narių, įstojusių 2004 metais, buvo persikraustę apie 2,6 proc. tų šalių gyventojų ir net 6,4 proc. rumunų ir bulgarų, kurie galėjo laisvai emigruoti iš savo valstybių tik nuo 2007-ųjų. Daugiausia žmonių išvažiavo iš Rumunijos - 7,2 proc., Bulgarijos - 4,1 proc., Lietuvos - 3,8 proc. ir Lenkijos - 3,4 procento. Tačiau net 80 proc. visų naujųjų imigrantų Vakarų Europoje sudaro lenkai ir rumunai. Imigracijos mastai ateityje priklausys nuo to, kaip greitai seksis išbristi iš krizės Rytų Europos valstybėms.

Tačiau kol kas viskas rodo, kad, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje didžioji imigracijos banga jau eina į pabaigą. Nuo 2004 metų šioje šalyje apsigyveno beveik milijonas Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos piliečių. Tačiau naujausi statistikos duomenys rodo, kad per pastaruosius metus padvigubėjo skaičius norinčiųjų grįžti į tėvynę. Be to, vis mažiau registruojama Rytų europiečių, ieškančių darbo Jungtinėje Karalystėje. Šiais metais tokių, kuriems buvo išduotas leidimas dirbti, sumažėjo 36 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"