TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europai reikia kartu rūpintis kibernetiniu saugumu

2014 05 08 6:00
Kibernetinių atakų prieš ES nares kasmet daugėja. mymzone.com nuotrauka

Mėnesio pradžioje visoje Europoje vyko didžiausios kada nors surengtos kibernetinio karo pratybos. Pastebėję rimtas spragas, ekspertai suabejojo, ar žemynas tinkamai pasirengęs galimoms internetinėms atakoms. Stipriausiai kritikuotas šalių nenoras vieningai kovoti su problema, kuriai valstybių sienos negalioja.

Europos kibernetinės erdvės apsauga patikėta rūpintis dviem institucijoms – Europos tinklų ir informacinio saugumo agentūrai ir jai talkinančiam Kretoje įsikūrusiam Europos Sąjungos (ES) kibernetinio saugumo biurui.

Europos tinklų ir informacinio saugumo agentūra (ENISA) ES iniciatyva buvo įsteigta 2001 metais. Tada Bendrijos politikai nusprendė, kad kovoti su kibernetinio saugumo grėsmėmis geriausia veikiant išvien. Kas dvejus metus agentūra rengia kibernetinio saugumo pratybas. Jose dalyvauja 29 Europos šalys (daugiausia – ES narės).

Praėjusią savaitę surengtose pratybose „Cyber Europe 2014” dalyvavo daugiau nei 200 organizacijų ir apie 400 kibernetinio saugumo ekspertų iš ES ir Bendrijai nepriklausančių šalių.

Atstovų teigimu, šį mėnesį vykusi simuliacija buvo rengiama pagal šiandien aktualiausių grėsmių scenarijų. Pratybų rengėjai imitavo nacionaliniu lygmeniu svarbių objektų, jų infrastruktūros kibernetinį puolimą. Simuliacijos dalyviai dirbo politinių krizių sąlygomis. Jie buvo mokomi, kaip elgtis tuo atveju, jei milijonams Europos gyventojų sutriktų interneto ryšys ar būtų užblokuotas priėjimas prie svarbiausių duomenų bazių.

ENISA atstovai visada pabrėžia, kad valstybės narės ir jų partnerės Europoje turi bendradarbiauti, jei nori efektyviai apsaugoti savo ir Bendrijos kibernetinę erdvę. Kibernetiniu saugumu susirūpinusios nacionalinio saugumo agentūros raginamos dalytis turima informacija ir ištekliais. Tačiau, kitaip nei kitos ES agentūros, ENISA negali reguliuoti valstybių narių veiksmų, dėl to turi pasikliauti šių šalių geranoriškumu.

Bendradarbiauja vangiai

Skeptikai negaili kritikos dabartinei Europos kibernetinės erdvės apsaugai. Jų nuomone, ENISA pratybos yra puiki iniciatyva. Tačiau kritikai įsitikinę, kad agentūros rengiami planai vargu ar gali būti įgyvendinti. Pasak jų, negalima tikėtis, kad įprastai slapta veikiančios nacionalinio saugumo agentūros geranoriškai dalysis turima informacija.

Daugiausiai kritikos sulaukė vangiai bendradarbiaujančios šalys. „Valstybių nenoras bendradarbiauti yra didelė kliūtis, trukdanti sistemai sėkmingai veikti”, – naujienų agentūrai AFP problemą aiškino Leveno katalikiškojo universiteto profesorius, informacinio saugumo ekspertas Bartas Preneelas. Profesoriaus manymu, jokios pratybos nepataisys situacijos, jei šalys nerodys iniciatyvos vieningai kovoti su bendra problema.

ES turimais duomenimis, pastaraisiais metais Bendrijoje ir kitose Europos šalyse įvykdytų kibernetinių atakų skaičius sparčiai auga. Didelio masto kibernetiniai išpuoliai dažniausiai rengiami prieš bendrą kompiuterių tinklą, tad neretai vienu metu buvo puolamos kelios valstybės.

Apie nepakankamą ES kibernetinės erdvės apsaugą primena anksčiau vykdytos kibernetinės atakos. 2013 metais nuo jų nukentėjo Suomijos užsienio reikalų ministerija, 2011 dėl kibernetinių atakų sutriko Europos Parlamento ir Europos Komisijos komunikacija internete. Prieš metus nuo kibernetinių atakų antplūdžio kentėjo Lietuva, 2007-aisiais – Estija. Neseni įvykiai rodo apie būtinybę valstybėms atsakingiau rūpintis savo ir bendros ES kibernetinės erdvės apsauga.

ES kibernetinio saugumo ekspertų teigimu, šiuo metu kibernetinių atakų grėsmė Europai yra didelė kaip niekada anksčiau. Tai lemia padidėjusi įtampa tarp Bendrijos ir Rusijos. Pavojuje atsidūrusios visos valstybinės, verslo duomenų bazės, kompiuteriuose saugoma slapta informacija, taip pat privatūs Bendrijos gyventojų duomenys. Šiais laikais kompiuteriuose saugoma tiek neskelbtinos informacijos, kad didelės kibernetinės atakos atveju valstybės gali patirti negrįžtamų nuostolių.

Stokoja iniciatyvos

Kibernetinio saugumo specialistai pasipiktinę valstybių nenoru atsakingai vertinti išaugusias kibernetines grėsmes. Jų manymu, šalių vadovai elgiasi mažų mažiausiai neatsakingai, kai atsisako bendradarbiauti su kitomis valstybėmis. Ekspertų teigimu, valstybės pasiryžusios verčiau rizikuoti savo gyventojų privatumo sąskaita nei dalytis turima naudinga informacija.

Kritikuojami ir verslo atstovai. „Eurostat” duomenimis, 2012 metais apie 26 proc. ES įregistruotų įmonių skyrė lėšų informaciniam saugumui užtikrinti. Tačiau neoficialiais skaičiavimais, tokių įmonių yra mažiau. Kompanijos noriai skelbia apie savo inovatyvų požiūrį į informacines technologijas, tačiau investuoti į kibernetinės erdvės apsaugą neskuba.

Didžiosios Britanijos privataus sektoriaus kibernetinio saugumo eksperto Jameso Wootono nuomone, valstybių bendradarbiavimas ir didesnis dėmesys kibernetinio saugumo grėsmėms paskatintų atsakingiau jas vertinti ir verslininkus. Tačiau kol kas tiek valstybės, tiek privačios įmonės, nors kalba daug, daro nepakankamai, kad užtikrintų savo duomenų apsaugą.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"