TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europai reikia prieinamos energijos

Vienas didžiausių mūsų dienų iššūkių - didėjanti energijos kaina. Šiuo metu Europos Sąjungoje elektra ir dujos kainuoja beveik du kartus daugiau negu kitose pasaulio dalyse.

Jungtinėse Valstijose dujos beveik keturis kartus pigesnės negu Bendrijoje. Visuotinio taupymo laikais prieinama energijos kaina tampa lemiamu veiksniu siekiant ekonomikos atsigavimo ir sėkmingo Europos verslininkų konkuravimo pasaulinėje rinkoje. Energijos kainos tiesiogiai lemia pragyvenimo kainą, mažą ir vidutinį verslą bei didžiųjų pramonės žaidėjų strateginius sprendimus. Didelės kainos neigiamai veikia darbo rinką, todėl tarptautinės bendrovės kol kas nekuria naujų darbo vietų Europoje. Joms darosi vis sunkiau išlaikyti ir jau veikiančias įmones.

Kodėl energija ES kainuoja brangiau negu kitur

Kai kuriose Bendrijos narėse energijos kainą didele dalimi lemia vietos tarifai, apmokestinimas ir mokesčiai. Pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, ir Vokietijoje jie sudaro beveik 50 proc. vartotojo mokamos kainos. Mes mokame ir už tai, kad senstančiam mūsų energetikos ūkiui būtinas atnaujinimas, ir už išsikeltus ambicingus tikslus - iki 2020 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pasiekti, kad 20 proc. suvartojamos energijos sudarytų iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija. Todėl bent jau per artimiausius metus elektros kaina tik didės. Nereikia pamiršti ir didelės mūsų priklausomybės nuo naftos importo.

Ką galime padaryti?

Pirmiausia, turime sukurti veikiančią Europos energijos rinką. 2009 metais priėmėme ambicingus vidaus rinkos įstatymus, leidžiančius labiau tarpusavyje integruoti Bendrijos nares. Tą įstatymų bazę dar reikia užbaigti, be to, kai kurios šalys neskuba gyventi pagal šias taisykles. Todėl vartotojai ne visuomet žino, jog turi teisę keisti tiekėją, kad išsivaduotų nuo pridėtinių išlaidų, ir kad tai turi būti padaryta per tris savaites. Vis dar trūksta tarpusavio ryšių tarp atskirų Bendrijos narių, nors energetikos infrastruktūra jau tapo augančios tarptautinės rinkos stuburu. Būtent dėl to svarbiausi infrastruktūros projektai, kurie gaus ES paramą 2014-2020 metais, turi būti baigti iki šio rudens.

Antra, reikia pažvelgti ir už Bendrijos sienų. Jau pradėtas įgyvendinti Pietinio dujotiekio, kuris leis toliau diversifikuoti dujų išteklius, projektas. Tereikia, kad Azerbaidžanas nuspręstų, kaip dujos bus tiekiamos į Europą. Į mūsų "acquis" (su energetika susijusius teisės aktus - red.) įtraukėme ir gretimas valstybes, nes kurdami energetinę bendruomenę norime, kad prie jos prisidėtų daugiau šalių. Pagaliau privalome pasiekti naują susitarimą su Rusija. Jis turi būti paremtas ES energetikos rinkos įstatymais.

Trečia. Būtina nuspręsti, kaip ir kiek atskiros Bendrijos narės subsidijuos atsinaujinančią energetiką. Norime, kad šioje srityje būtų pasiekta pažangos. Tačiau kartu reikia atsižvelgti ir į kainą, nes tik taip galima užtikrinti energetinių sistemų stabilumą. Tai nereiškia, kad ES nurodinės savo narėms, kokius energijos šaltinius jos turi naudoti, - kiekviena valstybė turi teisę pasirinkti pati. Taip pat šalys, atsižvelgdamos į savo specifiką, pačios gali

nuspręsti, kokią dalį jos energetikoje sudarys iš skirtingų šaltinių gaunama energija, kad kaina būtų prieinama. Gerai funkcionuojančioje energetikos rinkoje daugiausia energijos iš atsinaujinančių šaltinių turi būti pagaminama ten, kur mažiausios sąnaudos, o ne ten, kur reikia didžiausių subsidijų. Be to, šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, leidžiama naudoti savo anglių išteklius arba kurti planus dėl skalūnų dujų išgavimo.

Bendrijoje dujų kainos nuolat mažėja, o tai prisideda prie visos pramonės atsigavimo. Tai nesikerta ir su ES aplinkos apsaugos bei klimato kaitos mažinimo tikslais, bet leidžia taikyti griežčiausius aplinkos apsaugos standartus.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus

Mes investuojame savo laiką, pinigus į energiją taupančias ir efektyvias sistemas. ES galėtų tapti efektyviausių pasaulio energetikos technologijų rinkos centru ir tuo pat metu kurti verslą bei darbo vietas, nes energijos kaina tiek vartotojams, tiek verslui bus mažinama. Tai vienas iš būdų klestinčiai ekonomikai kurti ir mūsų energetiniam saugumui užtikrinti. Galų gale tai mūsų pareiga - tiek šiandien, tiek rytoj - aprūpinti gyventojus saugia, nenutrūkstama ir prieinama energija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"