TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europai reikia Turkijos pagalbos

2015 10 06 6:00
Nuo metų pradžios į Europos Sąjungą nelegaliai atvyko jau apie 630 tūkst. migrantų. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per Briuselyje vykusį susitikimą su Europos Sąjungos (ES) lyderiais derino veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti sumažinti migrantų srautą į Bendriją. Ar Turkija tikrai gali sustabdyti Europą slegiantį migrantų antplūdį?

Europos Komisijos ir Turkijos vyriausybės atstovai susitarimą sudarė praėjusią savaitę. Pagal šį planą Turkija sutinka stiprinti savo sienos su ES apsaugą ir dalyvauti bendrose patruliavimo misijose su Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba Egėjo jūros rytuose. Misijas koordinuotų ES sienų apsaugos agentūra „Frontex“.

Sulaikyti migrantai būtų sugrąžinami į Turkiją. Ten būtų pastatytos šešios naujos pabėgėlių stovyklos, galinčios priimti iki 2 mln. žmonių. Jas iš dalies finansuotų ES. Pagal planą valstybės narės sutiktų priimti iki 500 tūkst. žmonių. Taip būtų užtikrintos saugios jų kelionės jūra nedalyvaujant kontrabandininkams.

R. T. Erdoganas viliasi sulaukti ES paramos steigiant vadinamąsias saugias zonas Šiaurės Sirijoje. Rugsėjį jis pasiūlė ten statyti didžiules pabėgėlių stovyklas, kuriose galėtų gyventi po 100 tūkst. žmonių. Tačiau Europos lyderiai, ypač Angela Merkel, nepritaria tokiam sumanymui.

Turkijos vadovas pastaruoju metu nevengia sukritikuoti ES narių dėl ydingos migracijos politikos. Lapkričio 1-ąją Turkijoje vyks parlamento rinkimai, tad daugelis Europos vadovų į kai kuriuos R. T. Erdogano pareiškimus žvelgia nepatikliai ir mano, kad tai tik mėginimas pritraukti rinkėjų simpatijas.

Nesulaukia paramos

Nors Turkija yra saugi vieta, žmonės vis tiek rizikuoja savo gyvybe ir mėgina pasiekti išsvajotąją Europą. Pabėgėlių teigimu, situacija šioje šalyje pablogėjo, nes pietryčių kurdiškame regione pastaruoju metu vėl padidėjo įtampa. Jie tvirtina, kad siekia saugumo ir laisvės.

Tik nedidelė dalis iš Turkijoje esančių 2-3 mln. sirų sulaukia pagalbos iš vyriausybės. Ši atsisako oficialiai pripažinti juos pabėgėliais, tad Turkijoje sirai automatiškai neįgyja teisės į būstą, sveikatos apsaugą, darbą ar aukštąjį išsilavinimą. Šie žmonės gali laisvai judėti šalyje. Paprastai jie neturi jokio asmens tapatybės dokumento.

Dauguma pabėgėlių turi nors vieną Europoje gyvenantį draugą ar giminaitį. Jie su pavydu lygina savo gyvenimą Turkijoje ir Vokietijoje, kur sirams gerokai lengviau. „Norime atsiversti į krikščionybę, baigti ekonomikos studijas ir turėti kūdikį“, - sakė viena pabėgėlių pora.

Ciniškas verslas

Vieno ES pareigūno teigimu, ilgą laiką Turkija veiksmingai susidorodavo su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis. Tačiau šiuo metu Ankara, regis, persigalvojo. Kasdien į Graikijos salas patekti mėgina apie 5 tūkst. žmonių. Nevaldomas srautas ES narėms kelia paniką.

Vakarinė Turkijos siena su nesuskaičiuojama daugybe nuošalių įlankėlių apsunkina policininkams darbą. Jiems nelengva susekti žmonių kontrabandininkus, kurie nelaimėliams pripasakoja, koks puikus gyvenimas laukia Europoje, ir pelnosi iš patiklumo.

Ciniškas verslas pajūrio miesteliuose vystosi milžinišku greičiu. Parduotuvių vitrinose pilna gelbėjimosi liemenių. Jų galima įsigyti net batų parduotuvėse, nes savininkai nori užsidirbti keletą lirų iš tų, kurie nusprendžia geresnio gyvenimo ieškoti Europoje.

Iš Turkijos plūstančių pabėgėlių šią vasarą padaugėjo ir todėl, kad dešimteriopai smuko kelionės kaina. Pernai kontrabandininkai prašė 10-12 tūkst. dolerių už asmenį, o šiemet pabėgėliai sumoka apie 1200 dolerių.

Padalijo visuomenę

Daugelis turkų nori, kad pabėgėliai išvyktų iš šalies. Ši tema skaldo Turkijos visuomenę. Viena vertus, čia galima pastebėti stiprų piliečių moralinį įsipareigojimą. Mat daugelio turkų giminaičiai gyvena Sirijoje, todėl jie mano, kad turėtų padėti sirams. Antra vertus, šioje šalyje pabėgėliai dažnai apibūdinami kaip našta. Turkijos ekonomika nėra tokia klestinti, kokia buvo anksčiau, tad žmonės piktinasi sirais, kurie gatvėse prašo išmaldos arba atima darbo vietas įsidarbindami nelegaliai.

ES sienų apsaugos agentūros vadovas Fabrice'as Leggeri mano, kad Europa nesusidoroja su migrantų krize ir reikia radikaliai keisti priemones. Nuo metų pradžios į Bendriją nelegaliai atvyko jau apie 630 tūkst. žmonių. F. Leggeri manymu, migracijos srautų daromas spaudimas bus ilgalaikis iššūkis. Jis pažymėjo, kad būtų kur kas naudingiau, jei valstybės narės, užuot dislokavusios šimtus policininkų savo pasienyje, pasiųstų juos prie ES išorės sienų.

„Jei kiekviena valstybė narė su šia krize tvarkysis viena pati, nekoordinuodama savo veiksmų su kaimynėmis, migrantų srautas tekės iš vienos šalies į kitą, ir tai kainuos visiems“, - aiškino „Frontex“ vadovas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"