TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europiečiai nenori dirbti

2007 08 04 0:00

Vis daugiau europiečių nesunkiai gali rasti darbą, tačiau vis mažiau jų apskritai nori dirbti. Ir tuo europiečiai vis labiau skiriasi nuo amerikiečių. Tarptautinis valiutos fondas jau skambina pavojaus varpais ir ragina imtis reformų.

Senasis kontinentas dabar atsigavo ir klesti. O Jungtinės Valstijos išgyvena krizę, nors ir nedidelę. Europoje žmonės vis rečiau skundžiasi, kad negali rasti darbo, o pramonininkai iš pasitenkinimo trina rankas, nes gyventojai vis daugiau perka. O ir Europos eksportas išlieka solidžiai stabilus.

Gerų žinių savaitė

Šios savaitės pradžioje Prancūzija pranešė, kad nedarbas šioje šalyje dabar mažiausias per pastaruosius 25 metus. Vis geresnė padėtis ir Vokietijos darbo rinkoje. Nuo praėjusių metų birželio iki šių metų gegužės bedarbių skaičius sumažėjo net iki 45 tūkst., o tai tokio dydžio valstybei kaip Vokietija yra juokingai mažai. Šią savaitę ir Europos statistikos valdyba Eurostatas pranešė, kad visame Europos žemyne žmonių, neturinčių darbo, skaičius dabar pats mažiausias per visą statistikos fiksavimo istoriją. Patenkintas ir Tarptautinis valiutos fondas, savo raporte skelbiantis, kad euro zonos padėtis pati geriausia, o perspektyvos pačios gražiausios.

Tačiau ateitį prognozuojantys ekonomistai nėra taip optimistiškai nusiteikę. Nors Europos politikai džiūgauja, kad euro zona plėtojasi sparčiau nei Jungtinės Valstijos, to vystymosi pagrindas nėra jau toks stabilus. "Šias metais euro zonos indėlis į pasaulio ekonomikos augimą bus daug didesnis nei Jungtinių Valstijų", - sako Tarptautinio valiutos fondo Europos skyriaus direktorius Jorgas Decressinas, bet iš karto priduria, kad jau 2008 metais JAV vėl gali pralenkti Europą.

Mažai kas nori dirbti

Pagerėjus padėčiai darbo rinkoje vis didesnį vaidmenį plėtojantis Vakarų Europai vaidina padidėjęs vartojimas. "Dabar viskas priklauso nuo to, ar ims didėti vartojimas ir Vokietijoje. Jei taip, Europos laukia bent keli sėkmingi metai", - sakė "Moody's Investors Service" svarbiausias ekonomistas Matthew Cairnsas.

Tačiau Europoje vis dar netrūksta problemų, kurios verčia labai jau atsargiai vertinti jos ekonomikos ilgalaikio augimo perspektyvas. Ypač lyginant jas su JAV.

Neseniai Europos centrinio banko prezidentas Jeanas Claude'as Trichet priminė, kad "struktūrinių reformų nebuvimas yra svarbiausia Europos ir Jungtinių Valstijų ekonominio potencialo skirtumo priežastis. Ir dėl to skirtumo paprastai laimi JAV. Tarp svarbiausių reformų, kurias J.C.Trichet įvardijo kaip būtinas, - permainos darbo rinkoje. Net trečdalis darbingo amžiaus europiečių nedirba ir neieško jokio darbo. Ir tai daug didesnis procentas nei Jungtinėse Valstijose. O žmonių, norinčių dirbti, skaičius daugiausia lemia ekonominį šalies potencialą ir rodo, kad vis sunkiau darosi tiems, kurie dirba. Sėdintieji namie gyvena jų sąskaita.

Europa atsilieka nuo Jungtinių Valstijų ir pagal darbo našumą. Per pastaruosius 10 metų darbo našumas euro zonoje kasmet padidėja tik 1,3 proc., o už Atlanto - 2,1 procento. Kaip skelbia Europos centrinio banko prognozės, jei nebus imtasi reformų, iki 2040 metų Europos ekonominio augimo tempai sumažės dvigubai.

Ką daryti, kad taip neatsitiktų? J.C.Trichet mano, kad būtinos esminės Europos mokesčių sistemos ir visuomenei paramą teikiančių institucijų reformos, kad jos labiau skatintų žmones dirbti. TVF primena, kad Europos Sąjunga (ES) privalo liberalizuoti paslaugų rinką. Tai viena svarbiausių sąlygų norint padidinti darbo našumą ir ES šalių ekonomikos konkurencingumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"