TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europiečius piktina JAV šnipinėjimas

2013 10 30 6:00
A.Merkel gali pareikalauti iš B.Obamos pasiaiškinti, ar buvo klausomasi jos pokalbių telefonu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Per Europą ritantis vis naujai skandalingai informacijai, kad Amerika sekė tūkstančius europiečių - Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, maža to, šnipinėjo Europos vadovus, tarp jų ir kanclerę Angelą Merkel, Amerikos reputacija europiečių akyse smuko dar labiau. Tai nieko gero nežada transatlantiniam bendradarbiavimui. Šia tema "Lietuvos žinios" kalbino politologą Nerijų Maliukevičių iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

- Jau pasigirdo kalbų, kad dėl JAV vykdyto Europos vadovų sekimo skandalo Europa neturėtų pasirašyti laisvosios prekybos sutarties su JAV. Ar tokios kalbos nėra pavojingos ir kam jos naudingos?

- Viena didžiausių antros Baracko Obamos kadencijos krizių susijusi būtent su šiuo jau kuris laikas besitęsiančiu šnipinėjimo skandalu. Nereikia įsivaizduoti, kad tai tik Edwardo Snowdeno atvejis. Skandalas trunka jau nuo "WikiLeaks" istorijos ir iš principo atspindi Amerikos susirūpinimą terorizmo grėsme po rugsėjo 11-osios įvykių. Tai įgavo kulminaciją, kai JAV ėmėsi įvairiausių veiksmų: vertinti riziką, sekti informaciją, akumuliuoti ją į duomenų bazes, ir galiausiai įvyko tam tikras lūžis. Tai yra irgi labai įdomi tema išsamesnei analizei.

Kalbant apie laisvosios prekybos sutartį, manau, ši krizė pavojinga Europos ir Amerikos ekonominio ir politinio bendradarbiavimo perspektyvai. Pokalbių klausymosi skandalas - sudėtinga tema, ypač viešoje diskusijoje. Nes tai ir itin specifinė technologinė tema: kaip klausomasi, kada, kokie yra faktai, o kur išmonė ir išsigalvojimai, kur tikroji techninė informacija, galimybės klausytis ir panašiai. Ir kitas svarbus paradoksas - viešoji opinija. Pasiklausymo tema Europos valstybėse pradedama eskaluoti vidaus politikos tikslais. Todėl tai įgavo tokią rizikingą išraišką.

N.Maliukevičius: "Reikia ne eskaluoti šį skandalą Lietuvoje, o šalinti propagandinį foną ir spręsti saugumo dilemas."/delfi.lt nuotrauka

Amerikos buvimas mums gyvybiškai svarbus

- Kiek šis skandalas gali pabloginti Europos ir JAV santykius?

- Jau pablogino, ir mes tai akivaizdžiai matome, klausimas, kiek dar gali pabloginti. Iš mūsų baltiškų, mažų valstybių perspektyvos labai svarbu suvokti, kur yra tikroji Europos ir Amerikos santykių blogėjimo grėsmė. Mums iš principo gyvybiškai svarbus Amerikos buvimas Europoje, Amerikos įsipareigojimai Europos saugumui. Lygiai taip pat mums gyvybiškai svarbus ekonominis Amerikos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas. Šiuo požiūriu krizė mums nėra naudinga. Tai akivaizdu.

Vis dėlto realaus pavojaus, kad ji galėtų sužlugdyti laisvosios prekybos sutartį, aš neįžvelgčiau. Įžvelgčiau tam tikrą propagandinių kovų foną, kontekstą, Europos ir Amerikos lyderių pasikeitimą įsižeidusiųjų epitetais ir nuomonėms. Reikia tikėtis, kad tai ir liks tik toks viešas, o ne realus politinis konfliktas.

- Kaip galima būtų išeiti iš šios transatlantinio pasitikėjimo krizės?

- Europos lyderiams ir Amerikos vadovams reikia susėsti ir ne viešai per spaudą ar laikraščius, o tiesiogiai šnekėtis apie Amerikos saugumo strategijas ir pasiklausymo programas. Specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas ypač svarbus, kad bent iš dalies sumažintų įtampą. Labai reikia ir Amerikos iniciatyvos bei geranoriškumo, nes daugeliu atvejų pakaktų tiesiog dėmesio, nuogąstavimų ir išgąsčių, kurie kai kuriais atvejais yra tikrai nepagrįsti, nuraminimo.

Noriu atkreipti dėmesį, kad valstybės, ne tik Amerika, bet ir kitos, vykdo saugumo programas, nereikia būti naiviems ir manyti, kad to nėra.

Skandalas sukamas propagandiniais tikslais

- Kas galiausiai gali pasikeisti? Turbūt nerealu, kad šalys atsisakys elektroninio sekimo. Net draugiškos šalys seka vienos kitas ir dažnai teigia, kad taip darydamos teisėtai gina savo nacionalinius interesus.

- Galima argumentuoti taip, bet galima ir kitaip: kai įvyksta krizė, prarandamas sąjungininkų pasitikėjimas, ir tai yra didelis praradimas konkrečiai Amerikos saugumui. Deja, tenka konstatuoti, kad tai liūdnoji pusė. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad visas šis skandalas yra inspiruotas ir įsuktas tam tikros viešos ir net propagandinės strategijos. Nereikia pamiršti, kad tiek E.Snowdenas, tiek "WikiLeaks" vadovas daug šnekėjo, daug atskleidė, bet jiems šnekėti ir manipuliuoti viešąja opinija padėjo Rusija ir Kremlius, ypač E.Snowdeno atveju. Kremliaus poziciją vadinčiau ganėtinai apgaulinga, nes pati Rusija vykdo labai agresyvias, kartais dar agresyvesnes nei Amerikos, elektroninio sekimo programas, tik apie jas viešai, pavyzdžiui, Amerika netrimituoja pasauliui. Todėl mes turėkime omenyje, kad šis skandalas turi ir savo propagandinę perspektyvą, kuri yra tikslingai eskaluojama kai kurių šalių viešajame diskurse, mėginant susilpninti Amerikos pozicijas Europoje.

Silpnoji naujosios strategijos grandis

Kalbėdamas apie ateities perspektyvą, noriu pasakyti, jog yra amžina dilema tarp laisvės ir kontroliavimo. Tą dilemą Amerika labai skausmingai išgyvena visą pastarąjį laiką po rugsėjo 11-osios. Koks nors rezultatas ateityje bus, Amerikos saugumo išgyvenimai galiausiai įgaus kokią nors kompromisinę išraišką. Po rugsėjo 11-osios buvo suprasta, kad reikia centralizuoti informacijos rinkimo, duomenų apsikeitimo programas, buvo centralizuotos duomenų bazės, bet atsirado didelis pažeidžiamumas. Tai labai įdomus paradoksas - vienas žmogus įgavo galimybę nutekinti informaciją didžiuliais kiekiais. Ir tai yra būtent besikeičiančios Amerikos saugumo strategijos rezultatas. Bradley Manningas, kuris nutekino didžiausią kiekį informacijos "WikiLeaks", padarė tai priėjęs prie rinktinių duomenų bazių, kurios buvo specialiai sujungtos tam, kad leistų keistis informacija ir šalinti kai kurias terorizmo grėsmes bei riziką.

- Ar jūs sakote, kad pažeidžiamumą sukuria pačios technologijos?

- Taip, sukuria technologijos, bet dar papildomai sukuria ir pačių duomenų bazių bei informacijos centralizavimas. Būtent tokiu keliu pasuko Amerika po rugsėjo 11-osios. Mes matome, kad sujungus į vieną sistemą ir diplomatinę, ir saugumo institucijų komunikaciją ir patikėjus šią informaciją kad ir uždaram ratui pareigūnų, jie pasirodė turį savo moralines nuostatas, savo nepasitenkinimą ir panaudoja šią informaciją pagal savo vizijas. Tie žmonės, kurie nutekino informaciją apie klausymosi sistemas, būtent ir yra silpnosios naujosios Amerikos saugumo strategijos detalės.

Baimė dėl piliečių laisvių

- O kaip turėtų jaustis paprasti žmonės? Jie linkę įsivaizduoti, kad kažkas skaito jų laiškus, klausosi pokalbių. Net jei taip ir yra, nejaugi žmonės turėtų nenorėti būti ginami nuo terorizmo?

- Tai amžina piliečių laisvių ir saugumo dilema. Aš manau, kad šios dilemos nėra vienodos Amerikoje, kur piliečių laisvės ypač svarbios, bet po rugsėjo 11-osios labai aktualus tapo ir saugumas bei terorizmo grėsmė. Mes ateiname iš totalitarinės visuomenės, iš Sovietų Sąjungos, nuolatinės priežiūros ir kontrolės, tad mūsų visuomenėje diskusijos apie tokias Amerikos programas kelia blogas asociacijas. Europoje ši dilema sprendžiama dar kitaip, nes yra kitokios patirtys.

Išeitis būtų Amerikos bei Europos lyderiams susėsti ir užmiršti nuoskaudas, kad vienas prezidentas galbūt klausėsi, o gal ir nesiklausė pokalbių, baigti politikuoti šia tema ir susėdus aptarti būtent piliečių laisvių ir saugumo poreikių dilemą. Antras žingsnis būtų komunikuoti tam tikras žinias Europos visuomenei ir baigti visus gąsdinti Amerikos sekimo programomis, kai tuo pačiu metu kitos valstybės Rytuose vykdo dar agresyvesnes sekimo programas ir taiko jas visiškai ne kokiems nors bendro saugumo poreikiams, o labai agresyviems tikslams. Prisiminkime mūsų diplomatinių pokalbių klausymosi kontekstą, kai buvo pritaikytos kai kurios priemonės prieš mūsų diplomatų komunikaciją ir buvo pasiekti labai konkretūs tikslai - tiek Lietuvos reputacijos, tiek konkrečių diplomatų atžvilgiu.

Lietuva neturi gebėjimų

- Ar Lietuva irgi gali daryti ką nors panašaus? O gal ir daro?

- Viskas priklauso pirmiausia nuo technologinių gebėjimų, kurie nė iš tolo neprilygsta Amerikos technologiniams gebėjimams, neprilygstame net Rusijos gebėjimams. Diplomatų skandalas rodo, kad mūsų tarnybinė komunikacija iš principo yra pažeidžiama, vadinasi, mes neturime gebėjimų apsisaugoti nuo priešiško elektroninio sekimo, ką jau ir kalbėti apie sąjungininkų veiksmus. Net jeigu ir yra kokie nors gebėjimai, jie turi būti vykdomi teisinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į konstitucinius principus ir teismines sankcijas. Pas mus praeityje ir net iki dabar yra bloga praktika, kai slapta informacija, pokalbiai telefonu staiga tampa viešos diskusijos objektu, išmetami į viešąją erdvę, pateikiami žurnalistams ir tampa politinių batalijų įrankiu. Tokia perspektyva - pati blogiausia.

Mano rekomendacija būtų neeskaluoti šio skandalo Lietuvoje. Dėl labai paprastos priežasties - tokie sąjungininkai kaip Amerika mums yra gyvybiškai svarbūs tiek saugumo, tiek ekonominio bendradarbiavimo perspektyvoje. Reikia mėginti šalinti propagandinį foną, kuris nutaikytas būtent prieš Amerikos saugumo programas, mėginti žvelgti giliau, spręsti saugumo dilemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"