TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europietis aria kaip arklys

2012 09 01 8:27
Saugodami darbo vietą europiečiai neskaičiuoja darbo valandų./Reuters/Scanpix nuotrauka

Įsivažiavus finansų krizei visoje Europos Sąjungoje (ES) pailgėjo darbuotojų darbo savaitė.

Airis Stephenas O'Brienas savo parduotuvėlėje Dubline pasirodo pusę aštuonių ryto. Jo darbo diena retai kada baigiasi anksčiau nei septintą vakaro. Sumažėjus darbuotojų jis ir kiti likę dirbti žmonės prisiima daugiau pareigų ir atsakomybės. "Dirbu daugiau nei kada nors anksčiau. Vietoj penkių dienų per savaitę plušu septynias", - sakė jis.

S.O'Brienas jaučiasi įkliuvęs į spąstus. Dabar bankai vengia duoti paskolas verslininkams, o klientai skaičiuoja kiekvieną centą. Kai Airija klestėjo, tokios parduotuvėlės kaip jo, parduodančios laikraščius, cigaretes, saldainius, supakuotus pietus, cukrų, miltus ir panašias prekes, dygo kaip grybai po lietaus. Tačiau šiandien žmonės į jas užsuka rečiau, jie mieliau renkasi didžiuosius prekybos centrus.

Prieš krizę europiečiai džiaugėsi įstatymais, nustatančiais darbo savaitės trukmę, ir ilgomis atostogomis. Bet prasidėjus krizei vis daugiau žmonių, nuogąstaujančių dėl savo darbo vietų, skaičiuoja ilgesnes valandas darbe. Europos valstybės sukaustytos ekonominio sąstingio, krizė kol kas nesitraukia. Europos geresnio gyvenimo ir darbo sąlygų fondo duomenimis, visi europiečiai dabar dirba šiek tiek ilgiau nei anksčiau, nepaisydami to, kad kolektyvinės sutartys ir susitarimai tarp darbdavio ir profsąjungos numato kitaip. Vidutiniškai darbe jie praleidžia 39,7 val. per savaitę. Nors nuo 2009 metų šis rodiklis padidėjo tik 12 min., daugumoje ES narių linkstama į ilgesnę darbo savaitę. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje darbuotojai vidutiniškai dirba 40,5 val., Liuksemburge - 40,7 val. per savaitę. Tik vadinamosiose naujose ES valstybėse, kurios į Bendriją įstojo 2004 metais, darbo savaitė pamažu trumpėja, kad atitiktų ES nustatytas normas. Dešimties ES naujokių gyventojai vidutiniškai per savaitę darbe praleidžia 40,3 valandos.  

Nepabaigiama europiečio darbo diena specialistams kelia nerimą. Didžiausias Vokietijos sveikatos draudikas AOK įspėjo, kad per daug dėmesio skirdami darbui ir per mažai - asmeniniam gyvenimui darbuotojai kenkia savo sveikatai: nuo 1994 metų Vokietijoje dvigubai padaugėjo psichikos ligomis sergančių žmonių. Darbdavys reikalauja lankstumo, mobilumo ir nuolatinio buvimo darbe, taigi darbuotojai per metus atostogauja vidutiniškai tik 22,5 dienos, o tai padvigubina įvairių ligų tikimybę.

Beje, mažiausiai iš europiečių dirba suomiai, kurių ekonomika dabar pripažįstama kaip pati stabiliausia. Jų vidutinė darbo savaitė siekia 37,8 valandos. Ilgiausiai dirba rumunai - 41,3 val. per savaitę. Įsiskolinusių graikų darbo savaitė neperkopia 40 val., o darbštuoliai vokiečiai darbe praleidžia 40,6 valandos. Lygindami šiuos duomenis, kurie skiriasi visose valstybėse, mokslininkai nenustatė tiesioginio ryšio tarp ekonominės sėkmės ir darbo savaitės trukmės.

Per metus europietis atostogauja vidutiniškai 34,2 dienos. Ilgiausias mokamas atostogas turi vokiečiai - net 40 dienų. Prancūzai atostogauja 38, graikai - 33 dienas. Vengrų atostogos siekia 27 dienas per metus ir yra trumpiausios tarp žemyno gyventojų.

csmonitor.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"