TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europoje kyla populistai

2016 04 29 6:00
Protestuotojas prie Europos Parlamento būstinės Atėnuose drasko Europos Sąjungos vėliavą (2015 metų liepa). AFP/Scanpix nuotraukos

Politinę sistemą Europoje iš visų pusių puola radikalūs lyderiai nuo kraštutinių kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų. Jie teigia žinantys, ko nori žmonės, o šie jaučia vis didesnį nusivylimą naujo nestabilumo ir nesaugumo, kurį pakurstė migrantų krizė, akivaizdoje.

Nemalonūs šiurpuliukai nupurtė Europos politinį elitą po Austrijos prezidento rinkimų pirmojo rato, kurį laimėjo kraštutinių dešiniųjų populistas. Senojo žemyno laikraščiuose pasipylė įvairūs perspėjimai. Ispanijos „El Pais“ antraštė skelbė: „Kraštutinių dešiniųjų triumfas“, britų „The Guardian“ pranašavo „sąmyšį“, Italijos „Corriere della Sera“ apgailestavo dėl „antiimigracinės kraštutinės dešinės“ pergalės, Vokietijos „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ragino tradicines politines partijas „išgirsti žadintuvo skambutį“. Visi leidiniai vienaip ar kitaip brėžė sąsają tarp stipraus Norberto Hoferio pasirodymo ir Austrijos vaidmens Europos Sąjungą (ES) apėmusioje migrantų krizėje.

Vieno leidinio redakcijos skiltyje perspėjama, kad Austrija – Europos vyriausybių ateities veidrodis. Tačiau įdomiausia, jog tai buvo pasakyta ne dabar, o prieš 16 metų, 2000-aisiais, kai Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija pirmą kartą pateko į vyriausybę.

Tuomet šios partijos charizmatiškas ir prieštaringas lyderis Joergas Haideris, gyręs Hitlerio Waffen SS, griežtai kalbėjęs prieš imigraciją ir garsėjęs euroskeptiškomis pažiūromis, buvo pasmerktas tiek namie, tiek užsienyje. Tūkstančiai žmonių ėjo į gatves protestuoti prieš naująją Austrijos koalicinę vyriausybę, kurią sudarė jo Laisvės partija ir konservatyvi Liaudies partija. Europa pasibaisėjo kraštutinių dešiniųjų įtraukimu į vyriausybę, ir pirmą kartą per ES istoriją visos narės pritaikė Austrijai – to paties bloko valstybei – sankcijas. Diplomatiniai santykiai su Viena buvo įšaldyti, šalis – izoliuota.

Visoje Europoje skamba tie patys šūkiai

Austrijos kraštutinių dešiniųjų populisto Norberto Hoferio iškilimas atspindi tendenciją visoje Europoje.

Dabar nevyksta nieko panašaus – nei Austrijoje, nei Europoje nėra jokio pasibaisėjimo, nebent lengvas antakio kilstelėjimas. Tiesa, N. Hoferis dar nelaimėjo rinkimų ir Austrijos prezidentu netapo, tai nulems tik antrasis turas. Jam gali ir nepasisekti, kaip jau yra buvę, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kai per antrąjį prezidento rinkimų ratą visos jėgos susivienijo prieš kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto kandidatą ir neleido šiam laimėti.

Jei gegužės 22 dieną N. Hoferis vis dėlto laimės, jis bus pirmas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų kraštutinių dešiniųjų Austrijos lyderis. Tokia perspektyva kelia šiurpą Europos žydams. Europos žydų kongreso prezidentas Moshe Kantoras pareiškė labai nerimaujantis, kad pačioje Europos širdyje esanti šalis demonstruoja tokį pritarimą kraštutiniams dešiniesiems praėjus vos 70 metų nuo holokausto. Tai rodo, jog kolektyvinė atmintis blėsta. Kitiems žydų aktyvistams taip pat labai nemalonu, kad 36 proc. Austrijos rinkėjų atidavė savo balsus už rasizmą ir antisemitizmą.

Apie islamizacijos pavojų perspėjanti Marine Le Pen palaiko glaudžius ryšius su Maskva.

Tačiau tiesa yra ta, jog Austrija šiomis dienomis neatrodo jokia išimtis. Atgimusios populistinės dešiniojo sparno grupuotės skanduoja antiimigracinius ir euroskeptiškus šūkius visoje ES. Jas palaiko didelė dalis rinkėjų Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Lenkijoje ir kitur.

Šios partijos (Danijos liaudies partija, Italijos Šiaurės Lyga, Prancūzijos nacionalinis frontas) atsirado ne dabar, jos egzistuoja jau seniai ir visuomet turėjo tam tikrą rinkėjų palaikymą. Skirtumas tas, kad tokių politinių jėgų įsivyravimas dabar tampa tendencija. Ji prasidėjo po 2008 metų krizės, kuri sukėlė Europos nuosmukį, o precedento neturintis pabėgėlių antplūdis dar labiau ėmė kaitinti visuomenės nuotaikas. Pernai į Europą atvyko daugiau kaip milijonas migrantų, Austrijoje yra maždaug 90 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Rinkėjai ieško naujo balso

Priešiškumas imigracijai, integracijai, eurui ir ES, nusivylimas ne tik tradicinėmis partijomis, bet ir verslo elitu, bankais, sumišęs su nemenka doze nacionalistinių jausmų, tapo normaliu dalyku didelei daliai visuomenės. Būtent tai skaldo rinkėjus ir verčia ieškoti alternatyvų – dideliam populistų džiaugsmui.

Tačiau Europos populistai irgi labai skirtingi – nuo kraštutinių kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų, vadovaujasi skirtingomis vertybėmis ir puoselėja skirtingus tikslus. Kažin ar į vieną katilą būtų galima mesti, pavyzdžiui, neonacistinę „Auksinės aušros“ partiją Graikijoje ir britų UKIP, kuri šiuo metu vykdo aktyvią antieuropietišką kampaniją už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES.

Šiaip ar taip, daug Europos piliečių yra susvyravę, nežino, ko griebtis, todėl ieško naujo balso, kuris parodytų kelią ir atlieptų tuos būgštavimus, kurie apėmė visuomenę naujo nestabilumo ir nesaugumo akivaizdoje.

Kraštutinių dešiniųjų sėkmė Europoje

Protestuotojai trypia ir degina Europos Sąjungos vėliavą per demonstraciją, pavadintą "Būti nariais ar būti laisvais?". Ją 2012 metų sausį Budapešte surengė kraštutinių dešiniųjų parlamentinė partija "Jobbik".

Austrija: Laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferis pateko į antrąjį prezidento rinkimų ratą – antieuropietišką, prieš imigraciją nusistačiusią partiją, kurios šūkis – „Austrija pirmiau“, palaiko darbininkai, jaunimas ir vyresni rinkėjai. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo nė vienos iš dviejų pagrindinių Austrijos centristinių partijų kandidato antrajame prezidento rinkimų ture nėra.

Serbija: Vojislavo Šešelio, kuriam Hagos tribunolas pateikė kaltinimus karo nusikaltimais, bet praėjusį mėnesį išteisino, Radikalų partija po balandžio 24 dienos visuotinių rinkimų grįžo į parlamentą. Pirmą kartą į jį pateko ir judėjimas „Dveri“, kurio nuostatos dar labiau ekstremistinės. Vis dėlto daugumą balsų gavo Progresyvios partijos lyderis Aleksandras Vučičius, kadaise buvęs didelis Vakarų priešininkas, bet šiandien gerokai pritildęs savo ekstremistinę retoriką ir pakeitęs ją ryžtu vykdyti ES reikalaujamas reformas, kurių Serbijai reikia siekiant įstoti į ES.

Didžioji Britanija: čia vis didesnį populiarumą įgauna Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP). Jos didžiausias prioritetas – šalies pasitraukimas iš ES. Ši Nigelo Farage'o vadovaujama partija reikalauja sustabdyti nekontroliuojamą imigraciją.

Danija: Danijos liaudies partija skelbia ginanti „daniškas vertybes“, pasisako prieš ES ir siekia rimtų imigracijos apribojimų. Šios partijos pastangomis Danija sugriežtino prieglobsčio teikimo politiką, vyriausybė negali apsieiti be jos paramos.

Suomija: antra didžiausia politinė jėga parlamente nuo 2015-ųjų yra Suomių partija, reikalaujanti deportuoti 20 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Jos lyderis – Suomijos užsienio reikalų ministras.

Prancūzija: Marine Le Pen antiimigracinis Nacionalinis frontas laimėjo daugiausia balsų per 2014 metų rinkimus į Europos Parlamentą, bet pernai gruodį per vietos rinkimus buvo sumuštas, nors iš tikrųjų sulaukė 6,8 mln. rinkėjų palaikymo – daugiausia per visą savo gyvavimą. Kremliaus finansuojama partija nuolat perspėja dėl prancūzų visuomenės islamizacijos pavojaus.

Vokietija: dešinioji Vokietijos alternatyvos partija praėjus vos trejiems metams, kai buvo įkurta, per vietos rinkimus kovą gavo dviženklę rinkėjų paramą. Prieš musulmonus nusiteikusios partijos balsas skambėjo garsiausiai kritikuojant kanclerės Angelos Merkel atvirų durų politiką pabėgėliams iš Sirijos. Šiandien šią organizaciją palaiko 14 proc. Vokietijos rinkėjų. Ateinančiais metais per visuotinius rinkimus ji mėgins prasimušti į federalinį parlamentą. Partija jau turi savo narių Europos Parlamente ir pusėje iš 16 Vokietijos žemių.

Vengrija: dešinioji populistinė „Fidesz“ partija nuo 2010 metų valdo šalį, turėdama absoliučią daugumą. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nepaisydamas „Briuselio biurokratų“, kaip jis sako, protestų, suvaržė žodžio ir privatumo laisvę. Premjeras leido užtverti Vengrijos sienas spygliuotų vielų tvoromis, kad užkirstų kelią pabėgėliams. Kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“, pagal populiarumą trečia šalyje, rengia neginkluotų, bet uniformuotų „Vengrijos gvardijos“ narių patruliavimą romų gyvenamuose rajonuose.

Italija: kraštutinių dešiniųjų Šiaurės lyga, laikanti save antiimigracine partija ir glaudžiai bendradarbiaujanti su Prancūzijos nacionaliniu frontu, sėkmingai pasirodė per vietos rinkimus 2015 metais – perėmė valdžią šiaurės rytiniame Veneto regione, kuriam priklauso Venecija.

Latvija: nuo 2011 metų į vyriausybę įeinantis Nacionalinis aljansas kilus pabėgėlių krizei skelbia pavojų, kad šalį užplūs migrantai.

Nyderlandai: Geerto Wilderso euroskeptiška Partija už laisvę, jau dešimtmetį išrenkama į parlamentą, aktyviai vykdė kampaniją prieš ES laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, ir rinkėjai ją atmetė per referendumą, kuris vyko šį mėnesį.

Norvegija: antiimigracinė Pažangos partija nuo 2013 metų valdo šalį kartu su konservatoriais. Dešiniųjų vyriausybė siūlo sugriežtinti prieglobsčio teikimo taisykles, kad Norvegija taptų ne tokia patraukli „tiems, kuriems iš tikrųjų nereikia apsaugos“, kaip formuluoja imigracijos ir integracijos ministras.

Lenkija: rinkimus laimėjusi „Įstatymo ir teisingumo“ partija jau žengė žingsnius, kurie, daugelio lenkų manymu, deda apynasrį žodžio laisvei ir varžo teismų nepriklausomumą. Šios partijos vyriausybė nelaukia Lenkijoje musulmonų – ji atmetė ES peršamą privalomų kvotų siūlymą ir pareiškė, kad nepriims nė vieno imigranto. Dar radikalesnė tuo klausimu yra partija „Kukiz15“, reikalaujanti statyti tvorą palei Ukrainos sieną.

Švedija: Švedijos demokratai prisistato kaip nacionalistinė euroskeptiška partija, pasisakanti prieš „multikultūrinius eksperimentus“. Per rinkimus 2014 metais ši politinė jėga pritraukė dvigubai daugiau rinkėjų, bet nė viena kita partija parlamente su ja nebendradarbiauja.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"