TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europoje nyksta religingumas

2013 06 09 6:00
Europoje tikintieji vis rečiau apsilanko bažnyčioje. scross.co.za nuotrauka

Europos Sąjunga išgyvena ne tik ekonominę, bet ir religinę krizę. Bendrijos valstybių visuomenės tampa sekuliaresnės, vis mažiau žmonių lanko bažnyčią.

ES šerdyje Briuselyje susirinkę skirtingų religijų dvasiniai lyderiai vieningi - Bendrijos šalių žmonės nusigręžia nuo religijos ir svarbiausių vertybių. Tai pripažįsta ir pamaldus katalikas bei ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. Jis kreipėsi į dvasininkus ir paprašė, kad šie savo „socialiniu bei dvasiniu įnašu panaikintų Europos ateities užkeikimus ir atkurtų Bendrijos sielos stiprybę“. „Europą persekioja ne vien ekonominės, bet ir dvasinės problemos. Nusivylę europiečiai pamiršta pagrindines vertybes. Jie apleidžia Dievą, yra nusivylę svarbiausiais Europos integracijos laimėjimais, nepasitikti tradicinėmis partijomis ir pasiduoda populizmui. Kreipiuosi į Jus, dvasiniai lyderiai, padėkite žmonėms sugrąžinti pasitikėjimą Europa“, - sakė H.Van Rompuy.

Religinė krizė

„Visi Europoje kalba apie krizę, tačiau akcentuoja ekonomiką. Bendrijoje krizė daug didesnė, ir ne vien ekonominė. Tai visuomenės ir religijos krizė“, - pabrėžė Graikų ortodoksų bažnyčios Prancūzijoje vadovas metropolitas Emanuelis Adamakis.

Religijos reikšmė Bendrijoje labiausiai sumažėjo pastaraisiais dešimtmečiais. Tai parodė neseniai atlikta apklausa. Ji atskleidė, kad tik 51 proc. piliečių iš 27 ES valstybių tiki Dievą. Labiausiai sekuliarumas padidėjo Švedijoje, Estijoje ir Čekijoje. Šiose valstybėse vos 20 proc. respondentų prisipažino, kad religija vaidina svarbų vaidmenį jų gyvenime. Kai kurie apklausos dalyviai teigė netikintys Dievą, tačiau mano, jog „egzistuoja tam tikra dvasinė jėga“. 40 proc. prancūzų, 30 proc. olandų ir 27 proc. britų bei vokiečių pareiškė, kad nėra nei Dievo, nei „jokios dvasinės jėgos“.

Nelanko bažnyčios

Sumažėjęs žmonių religingumas lemia, kad ES valstybių šventoves lanko vis mažiau žmonių. Vokietijoje per 20 metų duris užvėrė 340 maldos namų. Artimiausiu metu jų planuojama uždaryti dar daugiau. Olandija susiduria su tokiomis pat problemomis. Švedijos bažnyčios atstovai sako, kad tikinčiųjų bendruomenė prarado 800 tūkst. narių.

Net pamaldumu garsėjančių Pietų Europos valstybių dvasininkai suka galvas, kaip išgelbėti blėstantį tikėjimą. Apklausa parodė, kad 70 proc. Ispanijos gyventojų laiko save katalikais. Tai 10 proc. mažiau negu buvo prieš dešimtmetį. Tačiau dvasininkams nerimą kelia tai, kad tik 12,5 proc. ispanų reguliariai lanko bažnyčią. Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose net 40 proc. žmonių tvirtina esantys labai religingi ir bent kartą per savaitę einantys į bažnyčią.

Daugėja musulmonų

Vis dėlto ne visos religijos Europoje išgyvena krizę. Musulmonų Senajame žemyne nuolat gausėja. Kaip rodo statistika, jie 27 ES valstybėse sudaro 3,8 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad dėl didelės migracijos ir nemenko gimstamumo 2030-aisiais musulmonų Bendrijoje padaugės iki 7,1 procento.

Islamo išpažinėjai Europoje susiduria su mečečių trūkumo problema. Jos steigiamos apleistose ir uždarytose bažnyčiose, kavinėse, alpinizmo centruose ir privačiuose namuose. Konservatyvūs krikščionių dvasininkai skelbia, kad Europoje gali kilti prieš musulmonus nukreipta religinio smurto banga. Ir šie nuogąstavimai ne iš piršto laužti. Didžiojoje Britanijoje, kai du radikalūs islamistai nužudė karį Lee Rigby, iškart prasidėjo smurto išpuoliai prieš islamo išpažinėjus. Ūkanotajame Albione jų surengta net vienuolika. Išpuolių prieš musulmonus kartkartėmis pasitaiko ir kitose Bendrijos valstybėse.

Religiniai lyderiai ir ekspertai mano, jog dėl didėjančios islamofobijos kalta blogėjanti ekonominė situacija. „Prasidėjus ekonomikos krizei iškyla neonoaciai. Tai pastebima Graikijoje. „Auksinės aušros“ partija skatina netoleranciją ir nepagarbą musulmonams bei kitų religijų atstovams“, - tvirtino musulmonų šiitų dvasininkas Syedas Ali Abbasas.

Teikia socialines paslaugas

Nors ekonomikos krizė sumažino žmonių religingumą, didėjantis skurdas ir nedarbas, mažėjantys valdžios ištekliai privertė bažnyčias imtis socialinių paslaugų teikėjų vaidmens. „Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Kipre bažnyčios teikia vis daugiau socialinių paslaugų, - pasakojo Europos bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Ruedigeris Nollas. - Jos kuria labdaros valgyklas, kuriose nemokamai maitinami skurstantieji, taip pat aprūpina maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis nepritekliaus kamuojamas šeimas.“

Bažnytinės labdaros organizacijos „Caritas“ duomenimis, per 2012 metų pirmąjį pusmetį ji Portugalijoje suteikė pagalbą 88 tūkst. žmonių. Tai 64 proc. daugiau negu 2011-aisiais. Praėjusiais metais Graikijos stačiatikių bažnyčios savanoriai Atėnuose per dieną išdalydavo daugiau kaip 10 tūkst. maisto porcijų.

„Labdara gali sugrąžinti gyventojus į tikėjimą, - mano R.Nollas. - Žmonės turėtų įvertinti Bažnyčios indėlį.“ Be to, pasak jo, Bažnyčiai taip pat reikėtų reformuotis. „Ji turėtų tapti modernesnė ir prisitaikyti prie dabarties sąlygų. Bažnyčiai būtinos naujovės“, - pridūrė R.Nollas.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"