TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europoje praūžė rinkimų banga

2008 03 12 0:00
Asmeninis premjero balsas paskendo mokesčiams prieštaraujančių vengrų balsų jūroje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Savaitgalis Europoje buvo kaip reta turtingas rinkimų. Ispanija ir Malta rinko parlamentus, o prancūzai balsavo savivaldybių rinkimuose. Tuo metu Vengrijoje vyko referendumas dėl mokesčių.

Vėl nugalėjo socialistai.

Ispanijos valdantieji socialistai užsitikrino antrąją kadenciją. Tačiau premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero partijai nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos, tad jai gali tekti formuoti aljansus su mažesnėmis regioninėmis partijomis.

Socialistų partija turės 169 vietas - mažiau nei reikia (176) absoliučiai daugumai 350 vietų parlamente užsitikrinti. 153 vietos atitenka konservatorių opozicinei Liaudies partijai, kuriai vadovauja Mariano Rajoy. Rinkėjų aktyvumas buvo įspūdingas - 75,3 procento.

Per Senato rinkimus, kurie taip pat įvyko sekmadienį, Liaudies partija neteko vienos vietos ir turės 101 vietą 264 vietų rūmuose. Per šiuos rinkimus buvo varžomasi dėl 208 vietų. Savo ruožtu socialistai laimėjo dar aštuonias vietas ir dabar turi 89 senatorius.

Per ketverius valdymo metus J.L.R.Zapatero įvykdė dideles socialines reformas, įskaitant tos pačios lyties asmenų santuokų, greitų skyrybų įteisinimą, įstatymų dėl lyčių lygybės priėmimą ir amnestiją dokumentų neturintiems darbuotojams.

"Sarko" vis dar laikosi tvirtai

Prancūzijoje per vietos valdžios rinkimų pirmąjį ratą prezidento Nicolas Sarkozy stovykla patyrė nuostolių keliuose dideliuose miestuose ir tai reiškia naują smūgį dešiniųjų prezidentui, kurio populiarumas yra smarkiai sumažėjęs. Balsavusiųjų apklausa parodė, kad opozicijoje esantys socialistai per kitą sekmadienį įvyksiantį lemiamą rinkimų ratą turi galimybių pasirodyti daug geriau nei N.Sarkozy Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP). Šie vietos rinkimai laikomi referendumu dėl N.Sarkozy darbo prezidento poste.

Pietiniame Rodeze socialistams rotušė atiteko pirmą kartą per 55 metus, be to, jie atgavo Ruaną Normandijoje. Socialistai išsaugojo tvirtas pozicijas sostinėje Paryžiuje ir jau per pirmąjį ratą įsitvirtino trečiajame pagal dydį Prancūzijos mieste Lione, taip pat - šalies šiaurėje esančiame Lilyje.

Visos šalies mastu kairiosios pakraipos partijos gavo maždaug 47 proc. balsų - gerokai daugiau nei UMP ir jos sąjungininkai (45 proc.). Rinkėjų aktyvumas buvo didelis, beveik 70 procentų. "Kairieji gerina pozicijas, dešinieji priešinasi geriau nei tikėtasi", - taip apie šį balsavimą rašė dešiniosios pakraipos laikraštis "Le Figaro".

44 mln. Prancūzijos rinkėjų buvo kviečiami rinkti 37 tūkst. miestų ir kaimų merų ir vietos tarybų narių, taip pat - pusę visų šimto departamentų tarybų narių. Vis dėlto šis balsavimas daro tik nedidelį poveikį nacionalinei politikai: iš 20 vyriausybės narių, siekiančių postų vietos valdžioje, aštuoni buvo išrinkti jau pirmajame rate. Prezidento 21 metų sūnus Jeanas, surinkęs 52 proc. balsų, gavo kantono vietą turtingame Paryžiaus priemiestyje Neji, kuris maždaug prieš 30 metų padėjo iškilti jo tėvui.

N.Sarkozy atmetė didelio vyriausybės pertvarkymo po šių rinkimų galimybę ir pažadėjo laikytis reformų kurso, nors yra požymių, kad ekonomika šiemet liks vangi. N.Sarkozy populiarumas mažėja, tačiau rinkimai nevirto didžiule kairiųjų sėkme, nors keli mažesni miestai ir perėjo iš N.Sarkozy stovyklos į socialistų rankas.

Maltoje nieko naujo

Maltos konservatyvi Nacionalistų partija, kuri šią mažytę Viduržemio jūros salų valstybę valdo beveik visą laiką per pastaruosius du dešimtmečius, aplenkė tradicinę varžovę Leiboristų partiją mažiau nei vienu proc. balsų. Premjeras Lawrence'as Gonzi, kuriam valdant šalis 2004 metais įstojo į ES, tikriausiai tęs savo proeuropietišką ir atvirą ekonominę politiką.

Tai jau trečia iš eilės nacionalistų pergalė prieš leiboristus, kuri jų varžovė yra nuo 1964 metų, kai 400 tūkst. gyventojų turinti Malta tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos. Nacionalistų partija gavo 49,3 proc. balsų, Leiboristų partija - 48,8 procentus. Rinkimuose balsavo beveik 300 tūkst. žmonių - rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 93 procentai.

Per atkaklią rinkimų kampaniją 54 metų L.Gonzi akcentavo ekonominius laimėjimus, o jo varžovas, Leiboristų partijos lyderis Alfredas Santas stūmė kovos su korupcija programą.

Opozicijos triumfas

Nors rinkėjų aktyvumas Venrgijos referendumo metu tesiekė 50 proc., net 80 proc. balsavusiųjų pasisakė už neseniai įvestų papildomų mokesčių sveikatos apsaugai ir aukštajam mokslui panaikinimą. Referendumą surengė pagrindinė šalies opozicinė partija - konservatoriai "Fidesz". Premjeras socialistas Ferncas Gyurcsany pripažino pralaimėjimą, tačiau pabrėžė, kad vyriausybė neturi lėšų, kuriomis galėtų kompensuoti nesurinktus mokesčius.

Ekspertai teikia šiam referendumui didesnę reikšmę. Jų nuomone, tai buvo dramatiškas pralaimėjimas socialistų ir leiboristų vyriausybei ir asmeniškai premjerui. Be to, 50 proc. rinkėjų aktyvumas vis dėlto buvo didesnis nei tikėtasi. Nepopuliarūs mokesčiai turėtų būti panaikinti nuo balandžio 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"