TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europoje sunkiai skaito 1 iš 5 penkiolikmečių

2012 09 10 6:09
Komisarė A.Vassilliou ir princesė Laurentina deda daug pastangų, kad Europos jaunimas būtų raštingas. /Užsienio spaudos nuotraukos 

Nors šiais laikais raštingumas itin svarbus, neįtikėtinai daug europiečių neturi pakankamų raštingumo gebėjimų. Beveik 75 mln. europiečių susiduria su sunkumais rašydami. 

Neką geriau sekasi ir jaunajai kartai. Naujausi tarptautinės moksleivių vertinimo programos (TMVP) rezultatai rodo, kad Europos Sąjungoje prastai skaito vienas iš penkių penkiolikmečių, o per pastarąjį dešimtmetį padaryta labai menka pažanga, todėl prastai skaitančiųjų nemažėja.

Lietuvoje padėtis prastesnė nei daugelyje ES šalių. Naujausiais duomenimis, 2009 metais prastai skaitančių penkiolikmečių buvo 24,3 proc., t. y. šiek tiek mažiau nei 2006-aisiais (25,7 proc.). Visoje ES 2006 metais prastai skaitė 23,1 proc. penkiolikmečių, o 2009-aisiais tokių buvo 19,6 procento. Lyčių atotrūkis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje - funkcinio raštingumo gebėjimų nėra įgiję beveik dvigubai daugiau penkiolikmečių berniukų (35,5 proc.) nei mergaičių (13 proc.). Mažiausias lyčių atotrūkis yra Nyderlanduose, Danijoje ir Belgijoje, o didžiausias - Maltoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje.

Tai nieko gero nežada. Menkai raštingi jaunuoliai dažniau nebaigia mokyklos, tampa bedarbiais (ypač per krizę) ir turi sveikatos problemų.

Prastas raštingumas trukdo siekti tikslų ir gniuždo ambicijas. Labai tikėtina, kad menkai raštingų tėvų vaikai taip pat turės skaitymo sunkumų, o tai jiems neleis tobulėti, aktyviau reikštis visuomenėje. Tokia padėtis didina skurdą, trukdo diegti inovacijas, mažina našumą ir stabdo ūkio augimą.

2011-ųjų vasarį Europos Komisija subūrė raštingumo ekspertų grupę, kurios užduotis - įvertinti padėtį ir pasiūlyti galimus problemų sprendimus. Rugsėjo 6 dieną pristatytose grupės išvadose teigiama, kad derinant įvairius metodus galima išspręsti raštingumo problemą ir pasiekti, kad funkcinio raštingumo gebėjimų įgytų visi Europos piliečiai.

Vertinant ilgalaikę perspektyvą raštingumo problemos sprendimas nėra brangus dalykas. Investicijos į kokybišką ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą - viena naudingiausių investicijų į būsimą Europos žmogiškąjį kapitalą. Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros programoje dalyvavę vaikai būna raštingesni, jiems geriau sekasi mokykloje.

Jei Europa pasiektų iškeltą tikslą - iki 2020 metų padidinti pagrindinius raštingumo, matematinius ir mokslinius gebėjimus įgijusių penkiolikmečių skaičių iki 85 proc., 2010 metais gimę vaikai galėtų padidinti BVP daugiau nei 21 trln. eurų.

Tam, kad pagerėtų raštingumas, šalių vyriausybės, vietos ir regioninės valdžios institucijos, mokyklos ir darbdaviai turėtų dirbti kartu. Pirmiausia būtina sukurti aplinką, kurioje būtų skatinamas raštingumas. Namie, mokyklose ir kitose įstaigose turėtų būti labiau prieinama (spausdinta ar skaitmeninė) skaitymo medžiaga. Taip pat būtų galima atidaryti bibliotekų netradicinėse vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose. Reikia padėti tėvams gerinti savo gebėjimus ir skatinti vaikus skaityti savo malonumui.

Antra, būtina gerinti raštingumo mokymą ir ugdyti skaitymo gebėjimus, todėl reikėtų kelti didesnius mokytojų kvalifikacijos reikalavimus. Raštingumas ir skaitmeninių technologijų įgūdžiai turėtų būti įtraukti į visų mokytojų pirminio rengimo ir nuolatinio profesinio tobulinimosi programas.

Trečia, reikia užtikrinti, kad raštingumo mokymas būtų atviresnis ir prieinamas visiems. Pats svarbiausias žemą raštingumo lygį lemiantis veiksnys yra socialinis ir ekonominis atotrūkis. Jis sumažėtų, jei būtų užtikrintas kokybiškas ankstyvasis ugdymas bei priežiūra, jei vaikai nebūtų iš anksto skirstomi pagal gebėjimus, būtų vengiama juos palikti antriems metams ir jie gautų visą reikiamą pagalbą (pavyzdžiui, skiriant lėšų knygoms, drabužiams ir pietums).

Taip pat būtina sumažinti lyčių atotrūkį, nes Bendrijoje prastai skaitančių mergaičių yra 13,3 proc., o berniukų - 26,6 procento. Skaitymo ir rašymo medžiagą reikėtų labiau sieti su berniukų mėgstamomis temomis, o švietimo srityje turėtų dirbti daugiau vyrų, kurie jiems rodytų pavyzdį.

Galiausiai reikia išspręsti su skaitmeniniais gebėjimais, kurių ypač trūksta neturtingiems ir socialiai remtiniems asmenims, susijusią problemą.

Tam mokyklose ir suaugusiųjų švietimo įstaigose turėtų būti naudojama daugiau įprasto ir netradicinio formato skaitmeninės medžiagos.

Ši ekspertų parengta ataskaita - tai pati svarbiausia Europos vyriausybėms siunčiama žinia, nes ji primena, kad būtina užsibrėžti aukštesnius tikslus ir pasiekti, kad Europoje visi būtų raštingi.

ANDROULLA VASSILIOU,

Švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo reikalų komisarė,

Nyderlandų princesė LAURENTINA,

Raštingumo ekspertų grupės pirmininkė

Specialiai LŽ iš Briuselio

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"