TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europoje tvenkiasi ekonominė audra

2012 05 02 6:30

Atsižvelgiant į tai, kad naujuoju Prancūzijos prezidentu gali tapti socialistas Francois Hollande'as, labai tikėtina, jog vis didėjantis Europos populistų pyktis atsigręš prieš taupymo priemones, kurių reikalauja euro zona. Šios audros rezultatą galima nuspėti - ji pakirs viso Europos ekonominio pastato pamatus.

Biržų prekiautojai ir finansų ministrai diskutuoja, kokią žalą padarys ši politinė ekonominė kolizija. Kai kurie teigia, jog ji sugriaus net visą struktūrą. Kiti tvirtina, kad Vokietija, griežčiausiai reikalaujanti taupyti, niekada neleis struktūrai griūti ir imsis reikalingų nuolaidų, kad tik išlaikytų bendrus pinigus.

Krizė Europoje tęsiasi ardydama visas ugniasienes ir nepasydama skubios pagalbos pastangų. Viena priežasčių yra ta, kad vadovaujant Vokietijai europiečiai pasirinko griežto taupymo priemonių ir gelbėjimo planų derinį, kurio poveikis yra vis didėjančių skolų finansavimas. Griežtas taupymas neleidžia ekonomikoms augti ir pačioms save pagydyti. Taip nepaliaujamai sukasi ekonominio nusivylimo ratas.

Kalbant apie krizę dažnai priešpastatoma taupi bei klestinti Šiaurės Europa ir švaistūniški prasiskolinę Pietūs. Tačiau netrukus lemiama žaidėja taps Prancūzija, kuriai būdinga šiaurietiška darbo etika ir pietietiškas polinkis skolintis. Europos ekonominė ateitis priklauso nuo to, kuriuo keliu pasuks Prancūzija ir ar jai pavyks patraukti paskui save ir Vokietiją.

Jei F.Hollande'as laimės gegužės 6 dieną vyksiančių rinkimų antrąjį ratą, kaip rodo apklausos, jis žada spausti Vokietiją atsisakyti Europos naujosios fiskalinės sutarties. "Europa negali tik taupyti, - sakė F.Hollande'as. - Be abejo, mes neatsisakysime griežtų biudžeto taisyklių, bet toks taupymas, kuris yra tik našta ir spaudimas, nepakeliamas žmonėms."

Politiniai protestai išplito po visas pietines šalis, kuriose imtasi biudžeto karpymų, įskaitant Graikiją, Ispaniją, Portugaliją ir Italiją. Net Olandija, paprastai stipriausia Vokietijos sąjungininkė reikalaujant taupumo, regis, prisidėjo prie nepatenkintųjų. Olandijos premjeras Markas Rutte turėjo atsistatydinti, kai jo centro dešiniosios vyriausybės partnerė kraštutinės dešinės partija atmetė biudžeto karpymo pasiūlymus.

Protestuotojų argumentas - kad sergančių ekonomikų nukraujavimas per žiaurų biudžetų mažinimą daro jas dar silpnesnes. Neseniai Graikijos centrinis bankas pateikė prognozę, kad šalies ekonomika šiemet smuks 5 proc. daugiau nei tikėtasi, o nedarbas pašoks iki 19 procentų. Tuo metu Graikijos skola, palyginti su bendruoju vidaus produktu, ir toliau auga.

Iki šiol Vokietija nė akim nemirktelėjo. Šios valstybės visuomenė remia kanclerės Angelos Merkel politiką dėl Europos prasiskolinimo. Tačiau vokiečiai taip pat remia ir Europos Sąjungą, o JAV pareigūnai kerta lažybų, jog galiausiai A.Merkel sutiks atleisti taupymo varžtus tiek, kad už borto neišlėktų Prancūzija. Jie mano, kad A.Merkel geriau jau pakeis euro zonos taisykles nei rizikuos pražudyti eurą.

Tačiau esama ir kitos minties raidos, kuri tarpsta tarp vyriausybės pareigūnų ir finansininkų Londone. Jie ne taip gerai kaip Vašingtonas linkę matyti šios istorijos pabaigą. Kiekviena gelbėjimo priemonė tik pratęsia krizę, tikina šie euroskeptikai, nes pagalba skirta tik aplopyti struktūrai, kuri iš esmė yra sugedusi. Euro zonos valstybės neturi jokio finansinio prisitaikymo mechanizmo; silpnosios šalys negali nuvertinti savo pinigų (todėl mažina darbo užmokestį ir kainas, kad būtų konkurencingos), nes jas kausto bendri pinigai, kurių vertė atspindi stiprią Vokietijos ekonomiką.

Geriausia pabaiga, kaip tvirtina skeptikai, būtų euro zonos subyrėjimas, kuris atrištų valstybėms rankas nuvertinti savo pinigus, augti ir vėl suklestėti.

Kita vertus, visiškas subyrėjimas turėtų ir neigiamų padarinių. Tai sukurtų chaosą rinkose ir paskatintų kapitalo nutekėjimą. Teigiami aspektai labai aiškūs ekonomikos teorijoje, bet ne praktikoje.

Rinkos turi savo būdus, kaip spręsti problemas, kurios atrodo neišsprendžiamos. Pasak "Goldman Sachs" analitikų, realios algos Vokietijoje šiemet augs nuo 1,5 iki 2 proc., nes vokiečiai reikalauja didesnės gerovės dalies. Tuo metu atlyginimai kitose Europos šalyse krizei gilėjant mažėja. Tai paskatins "Vokietijos euro" perkainojimą de facto ir kitų "eurų" nuvertėjimą, bet be katastrofiško šalutinio poveikio.

"The Washington Post", LŽ   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"