TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europolo ateitis po „Brexit“

2016 08 11 6:00
Nuo kitų metų gegužės Europolas turės daugiau galių kovoti su terorizmu. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europolas gali tapti pirmąja Europos Sąjungos (ES) institucija, kuriai teks apsieiti be Didžiosios Britanijos. Per ateinančius kelis mėnesius Didžioji Britanija turi apsispręsti, ar patvirtinti naujas taisykles, kurios padidins Europos teisėsaugos agentūros galias kovojant su terorizmu, ar palikti šią instituciją ir prarasti priėjimą prie šimtų duomenų bazių. Jose kaupiama informacija apie transporto priemonių numerius, ginklus ir organizuotą nusikalstamumą, taip pat užsienio kovotojus ir įtariamuosius terorizmu.

„Pasirinkimas, ar likti Europolo dalimi, ar iš jo išstoti, bus didelis politinis ir konstitucinis testas Didžiajai Britanijai. Šis testas turės būti atliktas dar iki inicijuojant 50 straipsnį“, – teigė britų atstovas Europos Parlamente (EP) Claude'as Moraesas, kuris pirmininkauja EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui.

Didžiosios Britanijos vaidmuo Europole yra labai svarbus ir ES su šia šalimi norėtų intensyviai bendradarbiauti žvalgybos bei teisėsaugos srityje net ir įgyvendinus „Brexit“. Europos Komisija (EK) įkūrė ES saugumo komisaro postą ir į šias pareigas paskyrė britą Julianą Kingą. Šitaip siekiama pasinaudoti šalies patirtimi kovojant su terorizmu ir užtikrinant visuomenės saugumą.

Todėl dabar kyla klausimas, ar Didžioji Britanija teigiamai įvertins Bendrijos pastangas, ar vis dėlto nuspręs dirbti atskirai nuo Europolo. „Tiek J. Kingas, tiek ir premjerė Theresa May norėtų, kad šalis neišstotų iš Europolo. Deja, pasitraukimas gali būti ta kaina, kurią teks sumokėti dėl šio esminio referendumo“, – teigė C. Moraesas.

Dabartinis Europolo direktorius Robas Wainwrightas mano, kad Didžioji Britanija turėtų likti agentūros dalimi./AFP/Scanpix nuotrauka

Nauji Europolo įgaliojimai

Nauji Europolo įgaliojimai, kurie buvo patvirtinti po teroro atakų Paryžiuje ir Briuselyje, įsigalios nuo 2017 metų gegužės mėnesio. Dėl jų ES šalys ir EP sutarė prieš pat „Brexit“ referendumą. Naujosios taisyklės suteikia EP didesnes galias prižiūrėti Europolo darbą, taip pat skatina šalių vyriausybes intensyviau dalytis informacija su Hagoje įsikūrusiu Europos policijos biuru.

Jos leis lengviau steigti specializuotus padalinius kylančioms grėsmėms atremti ir aiškiau apibrėš nuo šių metų sausio 1 dienos veikiančio Europos kovos su terorizmu centro funkcijas. Be to, kai kuriais atvejais Europolas galės keistis informacija su privačiomis bendrovėmis, pavyzdžiui, kai bus siekiama pašalinti teroristinių organizacijų svetaines socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu Europolas kasmet turės atsiskaityti Europos Parlamentui, ES Tarybai, Europos Komisijai ir valstybių parlamentams, kaip panaudojama gauta informacija.

Praeitais metais Didžiosios Britanijos pareigūnai inicijavo 2500 tarpvalstybinio pobūdžio ar Europolo operatyvinio pobūdžio paslaugų reikalaujančių tyrimų, o tai reiškia, kad šioje srityje Didžioji Britanija lenkia visas kitas ES valstybes.

„Didžioji Britanija taip pat yra vienas pagrindinių šaltinių, teikiančių informaciją Europolo duomenų bazėms apie sunkių formų ir organizuotą nusikalstamumą“, – teigė agentūros atstovas. Be to, aukšto rango Didžiosios Britanijos teisėsaugos pareigūnai vadovauja keletui „ES politikos ciklo“ projektų. Tai ketveriems metams tvirtinamas veiksmų planas, kuriuo siekiama pagerinti nacionalinių agentūrų bendradarbiavimą kovojant su didžiausiomis nusikalstamumo grėsmėmis.

Europolo direktorius, buvęs Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos MI5 analitikas britas Robas Wainwrightas prieš referendumą nuolat kartojo, kad tiek ES, tiek ir Didžiajai Britanijai naudinga išlaikyti esamą bendradarbiavimo lygį saugumo srityje. Jo duomenimis, apie 40 proc. Europolo bylų vienaip ar kitaip dalyvauja Didžioji Britanija.

Danų modelis

„Kai kalbama apie kovą su terorizmu, bendradarbiavimas yra būdas judėti į priekį, todėl iš praktinės perspektyvos daug prasmingiau likti Europolo dalimi, – teigia Londono tyrimų centro „Royal United Services Institute“ nacionalinio ir užsienio saugumo ekspertas Raffaello Pantucci. – Tačiau diskutuojant apie „Brexit“ agentūra buvo vienas svarbiausių klausimų, todėl manau, kad artimiausiais mėnesiais politika dėl jos taps itin sudėtinga.“

Kaip rašo politico.eu, kurio žurnalistai pasikalbėjo su keletu aukšto rango Didžiosios Britanijos saugumo pareigūnų, nepaisydama R. Wainwrighto teiginių ir didėjančios terorizmo grėsmės visoje Bendrijoje, Didžioji Britanija veikiausiai nuspręs pasitraukti iš Europolo.

Paaiškėjus referendumo rezultatams, Europos teisingumo ir vidaus reikalų pareigūnai susitiko Briuselyje, ir vienas jų aptartų dalykų buvo Didžiosios Britanijos ateities santykiai su Europolu.

„Britai leido suprasti, kad jie nesiruošia likti ir sieks specialaus susitarimo, panašaus į tokį, koks būtų su danais“, – politico.eu teigė vienas ES diplomatas. Jis pridūrė, kad Didžiosios Britanijos narystės ES agentūroje atnaujinimas tuo pat metu, kai šalis ruošiasi išstoti iš ES, pasiųstų prieštaringą žinią Didžiajai Britanijai ir visam blokui.

Praeitų metų gruodį danai referendume nubalsavo prieš ES teisingumo taisykles, o tai reiškia, kad nuo 2017 metų gegužės 1 dienos jų narystė Europole turėtų būti sustabdyta. Tačiau danų vyriausybė EK pateikė prašymą, kad su Danija būtų sudarytas specialus susitarimas, pagal kurį ji galėtų išlikti Europolo dalimi. Pagal šį susitarimą ji taip pat neprarastų priėjimo prie Eurojusto – agentūros, kurios tikslas nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimo stiprinimas, ir ES keleivių vardų registro.

Nuo šio prašymo įteikimo praėjo daugiau nei trys mėnesiai, bet danai vis dar laukia atsakymo.

Į naujai įkurtą saugumo komisaro postą Europos Komisija paskyrė britą Julianą Kingą./Reuters/Scanpix nuotrauka

Jei „Brexit“ reikš „Brexit“

Kol kas Didžiojoje Britanijoje nėra sutariama dėl Europolo svarbos. Richardas Dearlove'as, kuris nuo 1999 iki 2004 metų vadovavo Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos agentūrai MI6, prieš „Brexit“ referendumą žurnale „Prospect“ parašė komentarą, kuriame užsipuolė Europolą. Jis teigė, kad 28 ES valstybės pasižymi „labai skirtingu žvalgybos profesionalumo lygiu“ ir agentūros susitikimuose visada reikia prisitaikyti prie „lėčiausio ir daugiausia vandens leidžiančio laivo“.

Kita vertus, Nacionalinės nusikaltimų agentūros, kuri kovoja su globaliu ir vidaus nusikalstamumu, generalinė direktorė Lynne Owens prieš referendumą teigė: „Būtų daug sunkiau, jei negalėtume sparčiai dalytis informacija, o šiuo metu pagal Europos Sąjungos mechanizmą būtent taip yra daroma.“

Nors buvę ir dabar pareigas einantys saugumo pareigūnai reiškia skirtingas nuomones, Didžiajai Britanijai bus itin sunku likti Europolo dalimi, kai dėl naujų taisyklių padidės agentūros galios. Kai bus inicijuotas 50-asis straipsnis ir Didžioji Britanija derėsis dėl pasitraukimo iš ES sąlygų, jai nebereikės vykdyti ES institucijų, tarp jų ir EP, priimtų nutarimų. Taip pat ateityje šalis neturės jokio balso, kai bus priimami sprendimai dėl Europolo galių ir struktūros pokyčių.

„Vyriausybė šiuo klausimu dar turi priimti sprendimą, – teigė vienas Didžiosios Britanijos vyriausybės darbuotojas. – Tačiau aišku viena, kad nors mes ir išstosime iš ES, bendradarbiavimas saugumo ir teisėsaugos srityje su Europos (ir pasaulio) sąjungininkėmis tęsis.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"