TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos ateitis: ankštas užutėkis ar atvira jūra?

2015 05 15 6:00
Martinas Schulzas. AFP/Scanpix nuotrauka

Garbė gauti Karolio Didžiojo apdovanojimą, kasmet teikiamą kuriai nors asmenybei už indėlį į Europos integraciją, šiemet tenka man. Tai labai garbingas apdovanojimas. Jį yra gavę daug asmenybių, šalia kurių jaučiuosi menkas. Šis apdovanojimas padrąsins mane toliau siekti plataus užmojo Europos Sąjungoje (ES), nes ji, nors ir sulaukia dažnų puolimų, tebėra viena svariausių priemonių įveikti ateityje mūsų laukiančius iššūkius.

ES yra toks taikos projektas, kokio Europa dar nebuvo mačiusi. Šiemet tai ypač svarbu, nes minime septyniasdešimtąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir septyniasdešimties metų taikos metines. Blėstant prisiminimams žmonėms taika atrodo savaime suprantama, todėl jie teisėtai tikisi ko nors daugiau, kad ir toliau galėtų pasitikėti suvienyta Europa. ES galimybės patenkinti gyventojų lūkesčius didžiulės visose srityse – ekonomikos, aplinkosaugos, migracijos ir kitose, taip pat ginant Europos interesus pasaulyje.

Daugybė sparčių pokyčių neišvengiamai paveiks ES žmonių gyvenimą, o veiksmingiems sprendimams reikia koordinuotų veiksmų. Tačiau ES - daugiausia dėl išcentrinių politinių jėgų įvairiose ES valstybėse - šiuo metu yra įsivėlusi į smulkmenišką savianalizę, kuri neretai visiškai atitraukia nuo žmonių problemų. Valstybių sostinėse ES dažnai laikoma atpirkimo ožiu – vyriausybės dėl visko kaltina Briuselį, nes taip lengviausia išsisukti. Dėl to piliečiai jaučiasi labai nutolę nuo ES ir pirmiausia mato ją kaip išsipūtusią mašineriją, kuriai vidiniai procesai įdomesni už žmonių lūkesčius.

Pažvelkime, pavyzdžiui, į pagrindines pastarųjų dvejų metų ES diskusijas. Daugiausia triukšmo sukėlęs klausimas – konkrečiai su Graikija ir Jungtine Karalyste susijusios kalbos apie tai, ar likti ES, ar išeiti iš jos. Tie dalykai ne tokie paprasti, kad juos būtų galima lengvabūdiškai ir greitai išspręsti. Bet ir ne tokie, kurie labiausiai paveiktų žmonių kasdienį gyvenimą. Jeigu valstybių politikai suvoktų ir įvertintų tikruosius ES pranašumus bei galimybes padėti gyventojams, jie imtųsi teigiamų pokyčių, ir tai būtų gerokai patraukliau bei prasmingiau. Pagalvokime apie bendrąją rinką – tai pavyzdys, kaip konstruktyvūs politikos pokyčiai gali būti naudingi visuomenei.

Vis labiau globalėjančio pasaulio, kuriame gyvename, dėsnis – problemos nepaiso valstybių sienų. Todėl ES lygmeniu sutelktos pastangos ypač svarbios. Turime ryžtingai įgyvendinti toli siekiančius projektus, kurie leistų žmonėms iš naujo įvertinti, ką gali suvienyta Europa. O nacionalistinės jėgos, nepaisančios globalaus pasaulio realybės, siūlo mums pasitraukti į savo mažas valstybes, nes mano, kad taip paprasčiau išspręsime pačias sudėtingiausias problemas. Šio abejotino požiūrio, nepagrįsto pasaulio realybe, iliuzinis paprastumas labai vilioja, bet trukdo įgyvendinti žmonėms naudingus plataus užmojo ES siekius.

Naujoji Europos Komisija (EK) ir aplink mus vykstantys esminiai pokyčiai paskatino ES susitelkti ir imtis veiksmų. Realų pavidalą įgyja investicijų planas, kuriuo siekiama paskatinti ūkio augimą, ryškėja energetikos sąjunga ir skaitmeninė rinka, ką tik pasiūlyta nauja migracijos politika, ES laikosi bendros nuomonės Ukrainos klausimu, o Paryžiaus klimato kaitos konferencija suteiks dar vieną progą europiečiams imtis vadovauti aplinkosaugai.

Visos šios sritys yra būtent tos, kuriose ES veiksmais galima pasiekti daugiausia naudos žmonėms, o kartu suteikti jiems pagrindą vėl patikėti ES. Didelis teigiamas pokytis įvyko ir ES demokratinio atstovavimo srityje – per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus pradėta laikytis pirmaujančio kandidato principo, todėl dabar EK pirmininkas renkamas pagal Parlamento rinkimų rezultatus.

Negalima toliau laikytis vien krizės valdymo metodų ir tikėtis, kad pakaks minimalių priemonių. Pats laikas politikams atsisakyti trumparegiško prisirišimo prie reitingų, tik truputėlį pakoreguojant politiką tai šen, tai ten. Europos lyderiai privalo pasinaudoti proga ir žengti į priekį turėdami ilgalaikės politikos viziją.

Nepamirškime, kad ryžtingas ir ilgalaikis požiūris, kurio laikėsi Europos integracijos architektai, atnešė mums taiką, suvienijo buvusius priešus ir atkūrė Europą iš griuvėsių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"