TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos ateitis - sunki dėlionė

2007 03 26 0:00
Berlyno deklaraciją pasirašė Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poetteringas (kairėje), ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai sekmadienį švenčiant savo 50-ąjį gimtadienį buvo pasirašyta Berlyno deklaracija, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo, kad nesugebėjimas atgaivinti Europos konstitucinės sutarties būtų istorinė klaida

Europos Sąjungos (ES) vadovai sekmadienį priėmė 50-ųjų bloko gyvavimo metinių deklaraciją, 2009 metus įvardijančią kaip galutinį terminą, iki kurio turi būti baigta rengti nauja konstitucinė sutartis.

Berlyno deklaraciją - teisiškai neįpareigojantį dokumentą, skirtą pažymėti 1957 metų kovo 25 dieną pasirašytą Europos ekonominę bendriją įkūrusią Romos sutartį, - Vokietijos istorijos muziejuje pasirašė kanclerė Angela Merkel, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovai. Kiti ES šalių vadovai ceremonijoje dalyvavo, tačiau parašų nepadėjo.

Konstitucinė sutartis, kurią ratifikavo 18 šalių, tačiau procesas žlugo Prancūzijos ir Olandijos rinkėjams per referendumus ją atmetus, kelia daug nesutarimų ir deklaracijos tekste neminima.

Vieningo pritarimo nėra

Po 2005 metų Europos ateities projektas, kurio uždavinys - po plėtros supaprastinti sąjungos funkcionavimą, liko nustumtas į antrą politinių reikalų planą ir niekas nežino, kaip jį atgaivinti ir ar išvis to reikia. Merkel patikėta užduotis iki birželio 30 dienos, kai baigsis Vokietijos pirmininkavimo ES pusmetis, parengti veiksmų planą, kuris leistų išeiti iš susidariusios aklavietės.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, žinomas euroskeptikas, sukritikavo tai, kaip buvo rengiama 50-ajam ES gimtadieniui skirta deklaracija, ir suabejojo, jog ji atspindi bendrą visų 27 bloko narių požiūrį, tačiau sekmadienį vis tiek atvyko į iškilmes Berlyne. Tarp kitų vadovų jose dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

ES vadovai sutaria, kad sąjungos atsiradimas įtvirtino Europoje taiką, sukūrė didžiausią pasaulyje laisvos prekybos zoną, atvėrė sienas nevaržomai keliauti ir leido įvesti vieningą valiutą, kuria galima atsiskaityti nuo Andalūzijos iki Laplandijos, tačiau laikosi skirtingų nuomonių, kaip reikėtų toliau judėti į priekį. Konstitucijos projekto atmetimas buvo akivaizdus įspėjimas apie gilią prarają tarp ES politinio elito ir piliečių ir pademonstravo visuomenės nusivylimą plėtra, ypač pastangomis priimti musulmonišką Turkiją.

Skirtingos vizijos

Vis dėlto krizės šaknys glūdi giliau ir gali būti kur kas labiau komplikuotos. "Pusė žmonių nori didesnės (vieningos) Europos, kita pusė mano, kad Europa ir taip jau per didelė. Tokia ta Europos krizė", - sakė Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris, vienas seniausiai dirbančių vadovų.

Nors Prancūzijoje didelis nedarbo lygis, gyventojai mano, kad esama per didelės konkurencijos ir per mažai dėmesio skiriama socialinei politikai. Vokietija ir Belgija būgštauja dėl pigios darbo jėgos antplūdžio iš naujųjų narių, daugiausia buvusių komunistinių Rytų Europos valstybių, kurios prie ES prisijungė 2004-aisiais. Olandai ir britai nerimauja, kad ES ilgainiui taps supervalstybe ir jie neteks suvereniteto. Kai kurioms Skandinavijos ir Rytų Europos šalims rūpi tik laisvosios prekybos teikiama ekonominė nauda. Netgi į plėtrą įvairiose narėse žiūrima skirtingai. Prancūzijoje ir Olandijoje nerimaujama dėl Europos identiteto praradimo, jei bus priimta didžiulė musulmoniška Turkija. Britai ir lenkai laikosi nuomonės, kad Turkijos narystė ES pasitarnautų demokratijos plėtrai į Artimuosius Rytus.

Gyvenimas nepagerėjo

5 didžiausiose Europos šalyse, išskyrus Ispaniją, dauguma gyventojų mano, kad jų gyvenimas įstojus į ES pablogėjo. Tyrimai rodo, jog ispanai pozityviausiai vertina narystę ES - 53 proc. jų mano, kad gyvenimas pagerėjo. Tačiau 52 proc. britų mano, kad narystė ES jų gyvenimą paveikė neigiamai. Tokios pačios nuomonės laikosi pusė Prancūzijos gyventojų, 47 proc. italų ir 44 proc. vokiečių. Tačiau tik Didžiojoje Britanijoje dauguma mano, kad gyvenimas pagerės, jei šalis pasitrauks iš ES. Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos žmonės laikosi nuomonės, kad tokiu atveju gyvenimas dar labiau pablogėtų.

Prieš eurą

Beveik pusė gyventojų, kurių šalyse naudojama bendroji euro valiuta, norėtų, kad grįžtų senieji banknotai ir monetos. Susigrąžinti senąją valiutą norėtų 49 proc. piliečių, gyvenančių 13 šalių, įsivedusių eurą. Praėjus daugiau kaip 5 metams nuo euro įvedimo šią valiutą toliau naudoti norėtų 47 proc. apklaustųjų, bet tik 6 euro zonos narėse naujaisiais pinigais patenkinti dauguma gyventojų. Daugelis vartotojų būtent bendrus pinigus kaltina dėl padidėjusių kainų. Vienuolikoje iš 14 šalių, nepriklausančių euro zonai, žmonės balsuotų prieš euro įvedimą.

Apklausos taip pat rodo, kad 75 proc. ES piliečių norėtų, kad dėl naujos ES konstitucinės sutarties, jei ji suteiktų daugiau galių bloko institucijoms, būtų rengiamas referendumas.

56 proc. ES piliečių pritaria požiūriui, kad "ES neatstovauja paprastiems mūsų šalies piliečiams".

Krikščioniškos šaknys

Popiežius Benediktas XVI griežtai sukritikavo ES už tai, kad 50-mečiui skirtuose pareiškimuose neatsirado vietos Dievui ir Europos krikščioniškajam paveldui paminėti. Griežtoje Europos vyskupams pasakytoje kalboje Benediktas XVI teigė, kad užmiršdama Dievą ir savo krikščionišką kilmę Europa "išsižada pati savęs" ir abejoja savo tapatybe.

Praėjusį mėnesį kanclerė Merkel, pastoriaus duktė, pareiškė, kad dokumente bus paminėtos krikščioniškosios žemyno šaknys, tokiai nuūorodai priešinosi Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas. Italijos premjeras Romano Prodi pasisakė už tai, kad dokumente būtų paminėtos katalikiškos žemyno šaknys, tačiau pagrindinė katalikų laukianti užduotis yra vesti dialogą su kitomis religijomis, tokiomis kaip islamas ir judaizmas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"