TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos didieji kaštonai miršta

2012 09 07 6:14
Vilnius taip pat praranda kaštonus: didingų medžių lapai - it rūdžių suėsti. /LŽ archyvo nuotrauka 

Dar ne vėlyvas ruduo ir medžiai tebežaliuoja, tačiau gražuoliai kaštonai jau visiškai parudavę. Juos naikina "mirtinas kokteilis". 

Apsilankius Paryžiaus Pere'o Lachaise'o kapinėse ir klaidžiojant tarp tokių įžymybių kaip Oscaro Wilde'o bei Jimo Morrisono kapų, pasitinka didingi kaštonai. Kai Anne Frank slapstėsi nuo nacių Amsterdame, ją guodė didingo kaštono vaizdas. Kembridže, Anglijoje, dviejų šimtmečių senumo kaštonas, šlamantis prie Karaliaus koledžo koplyčios, tapo visų numylėta ikona.

Visose šiose vietose ir apskritai Europoje paprastajam kaštonui iškilo pavojus.

Kartais šie medžiai, nebeišlaikę savo pačių lapijos, užgriūva bulvarus ir sutraiško automobilius. Kitais kartais miesto valdžia nupjauna juos ir pašalina, kol dar patys nenuvirto. Vasaros vidury jų lapai gali taip paruduoti, kad atrodo it būtų vėlyvas ruduo. O jam atėjus kaštonai stovi pliki, kai tuo metu visi kiti medžiai dar tebežaliuoja.

Mirtinas kokteilis

Kaltininkas - kandis, kurios lervos ėda lapus, ir bakterija, naikinanti kamieną. "Tai tarsi mirtinas kokteilis. Jei puola kandys, medis bus jautresnis ir kamieno bakterijai - tai jį ir pagrauš", - sako Dr. Darrenas Evansas iš Hullo universiteto.

Ar yra vaistų? Kol kas - ne.

Mažytės lapų kandys paplitusios po visą Šiaurės Europą. "Mes vis dar nežinome, ar yra koks nors būdas jas sunaikinti", - sako D.Evansas. Tas pats pasakytina ir apie bakteriją.

Be jokios aiškios priežasties kandys nevaldomai paplito po didžiąją dalį Europos maždaug prieš dešimtmetį. Didžiojoje Britanijoje jos pirmą kartą atsirado Vimbldone 2002-aisiais, o netrukus išplito į visą Angliją ir Velsą. Jos įsiveisė visame žemyne. Kandys deda kiaušinėlius lapuose, lervos pradeda juos graužti, ir lapai paruduoja jau liepą. Šios rūdys neleidžia medžiui gauti gyvybiškai svarbios saulės šviesos. Nusilpę medžiai pasiduoda kitoms ligoms, tokioms kaip grybelis.

Be kandžių, kenkia ir bakterija, kilusi iš Himalajų, dėl kurios kaštono žievė pradeda kraujuoti lipniu skysčiu. Šitaip nukraujavęs medis dažniausiai nudžiūsta. "Blogiausias scenarijus, jei mūsų paprastuosius kaštonus sunaikins ši nukraujavimo piktžaizdė", - sako D.Evansas.

Kaštonus keičia liepos

Didžioji Britanija turi apie 2 mln. kaštonų. 2007 metų tyrimas parodė, kad apie pusė jų gali būti užkrėsti. Sunerimusios ir Belgija, Prancūzija bei Nyderlandai. Jų baimė grindžiama istoriniu precedentu: XX amžiaus pradžioje grybelis masiškai išnaikino amerikietiškus kaštonus visose rytinėse Amerikos valstijose.

Europos kaštonai kilę iš Balkanų, o Vakarų Europoje atsirado maždaug prieš 500 metų. Jie yra labiau miestų, o ne miškų medžiai. Karalienės Viktorijos laikais kaštonai tapo ypač mėgstami puošnių alėjų, parkų ir aikščių želdiniai.

Belgijos Gento mieste praėjusį mėnesį netikėtai nuvirto milžiniškas kaštonas, augęs prie Šeldė upės. Medis sutraiškė mašiną, stovėjusią prie kelio, kuriuo paprastai dviračiais zuja studentai. Daugelio miestų tarybos vis atidžiau tikrina kaštonų būklę ir, jei tik turi kokių nors abejonių, nupjauna medžius saugumo sumetimais. Šią vasarą Gento viduramžiškame senamiestyje pavargę turistai neturėjo kur pasislėpti nuo saulės - ten nelikę nė vieno kaštono.

Šie medžiai svarbūs ir Paryžiui, bet pernai vidurvasarį Prancūzijos sostinės svečiai vaikštinėjo po surūdijusiais lapais. "Tai viso Paryžiaus problema", - sakė Pere'o Lachaise'o kapinių prižiūrėtoja Martine Lecuyer. Anot jos, šiemet padėtis kiek pagerėjo dėl gausaus lietaus.

Amsterdamo pareigūnai grumiasi stengdamiesi išsaugoti kaštonus garsiojoje kanalų zonoje. Anne'os Frank kaštonui nepavyko: prieš dvejus metus medis, kurį paauglė žydų mergaitė aprašė savo dienoraštyje Antrojo pasaulinio karo metais, nuvirto, pagraužtas kandžių ir grybelio. Šiam medžiui buvo 150 metų.

Jei pasitvirtins juodžiausios prognozės, daugeliui britų teliks apraudoti kaštonus kaip savo praėjusios jaunystės medžius. Visoje šalyje kadaise buvo populiarus vaikų žaidimas, per kurį jie traiškydavo kaštonų vaisius.

Kaštonams blogai ir tai, kaip žmonės sprendžia šią problemą. Gento senajame centre naujieji medžiai yra liepos. Šiuo pavyzdžiu seka beveik visa Europa. "Vietos valdžios nebenori sodinti paprastųjų kaštonų, nes bijo: kokia prasmė sodinti medžius, kurie netrukus bus užpulti ir žus? Šitaip mes prarandame paprastąjį kaštoną", - apgailestauja D.Evansas.

AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"